p. 1

2011 m spalis nr 3 5 issn 2029-4514 brangins statyb duon aplinkos ministerija baigia derinti ir teiks vyriausybei svarstyti statymo projekt kuriuo siloma iki keli kart didinti mokest uz valstybinius gamtos isteklius ­ uz anhidrito durpi smlio zvyro dolomito ir kit kasim bei naudojim investicijos kelius atsiperka asociacijos lietuvos keliai uzsakymu uab infraplanas pareng studij darni keli tinklo pltra ir aplinka kurioje issamiai analizuojama kaip keli bkl susijusi su aplinkos tarsa bei zmoni sveikata kur daugiau rinkj ­ ten ir asfaltas vilniaus rajono gyventojams pramoga dardti zvyru nuklotais keliais ir mgautis dulkmis ­ jau seniai kasdienyb mat sio rajono savivaldybje palyginti su kitomis savivaldybmis yra daugiausiai neasfaltuot keli paskutiniai europos paramos trupiniai es paramos lsos valstybins reiksms keli sektoriui mazja nuo 416,39 mln lt siemet iki 118,372 mln lt 2012 m nes baigiama panaudoti vis numatyt es param keli sektoriui keliams kaip niekada reikalingas didesnis finansavimas is valstybs biudzeto.

[close]

p. 2

2 redakcijos skiltis 2012 m lietuvos keli andriaus ufarto bfl mielieji skaitytojai keliai ir politika yra taip arti kad kartais net sunku patikti jog soduose zvyrkeli dulkse skstantys miestieciai tra vietins savivaldybs kaitai mat rajono politikai ten nemato reikalo keli asfaltuoti priezastis paprasta ­ tarybos nari rinkjai gyvena kaimuose ar miesteliuose ten valdzia sukrunta pries rinkimus nordama tikti rinkjams ima klausyti zmoni skund kur keliai dulka ir kuriuos jau reikia tvarkyti antai vilniaus rajono savivaldyb pries trejus metus grzino es lsas kuri niekur nepanaudojo nors aplink sostin pilna naujakuri ir sod su karo slygas primenancia infrastruktra sugebame nutiesti interneto linijas gdziausius uzkampius bet keliukai cia tokie pat romantiski kaip ms seneli laikais kelininkai tvarkantys valstybins reiksms kelius ir miest gatves yra tokie pat politik kaitai kaip tie sod gyventojai kasmet jie isgirsta vis apie naujus taupymo bei optimizavimo planus bet pinig keliams nepaisant milzinisko akcizo degalams nedaugja es fondus uolieji kelininkai greitai baigs naudoti tad beliks tik prsk valstybs kos srbti paradoksalu taciau ir tokiomis aplinkybmis tenka valstybs vyrams rodinti kad infrastruktrai reikia deramos prieziros yra mananci kad klasteriuose panardinti milijonai duos daugiau naudos nei uzkasti zem ar beton sunku suvokti kaip zvyro ir asfalto krvels gali bti naudingos ekonomikai ar visuomenei jei nra net skambi zodzi inovacijos ar technologijos kelininkams tikrai vertt susimstyti apie tinkam savo atliekam darb vaizdzio formavim bei modernius terminus juk jie taip pat galt kurti asfaltuotus verslo slnius ultramodernias magistrales vyriausybines juostas sostinje ar virsgarsines keli atkarpas tereikia fantazijos ir trupucio viesj rysi triuk kuriuos naudoja tie patys politikai pristatydami utopinius oro gondol ar metro idjas o dar geriau bt surengti kok pasaulin cempionat ar politini partij sskrydzius kur nors arciau t nelaimingj sod bendrij kad is gdos vietiniams funkcionieriams netekt rausti reiks ir kelius nutiesti susitikimus su rinkjais seimo nariams reikt rengti kaip tik ten kur vaziuojant dantis ant danties nesueina kelininkams nelikt kitos iseities kaip tik padti politikams pasiekti savo rinkjus stasys grigalinas redaktorius marius slepikas a rtjant 2012 m biudzeto svarstymui lietuvos kelininkams aktualu kiek biudzete bus skirta ls lietuvos keliams prizirti naujiems ir esamiems projektams vykdyti kokia dalis bus europos sjungos es lsos lietuvos automobili keli direkcija lakd politikai nevienodai vertina keli bkl ms salyje ir j priezir pastebjimais apie kelininkams numatom skirti finansavim jo panaudojimo efektyvum naujus mokescius dalijosi ministras pirmininkas andrius kubilius politikai jurgis razma algirdas butkevicius julius veselka kstutis glaveckas siuo metu yra derinami nauji projektai kurie bus pradti gyvendinti 2012 m j tikslios kainos paaisks vykus viesiesiems konkursams es paramos lsos valstybins reiksms keli sektoriui mazja nuo 416,39 mln lit 2011 m iki 118,372 mln lit 2012 m nes baigiama panaudoti vis numatyt es param keli sektoriui toliau gyvendinant 2007­2013 m planavimo periodo es bendrai finansuojamus projektus 2012 m planuojama tsti senus bei pradti vykdyti naujus baigiami ir planuojami nauji projektai lakd pakomentavo baigiamus ir numatytus projektus kurie bus gyvendinami 2012 m tarp svarbiausi reikt isskirti rengiam via balticos tsinio iki marijmpols projekt paskelbt konkurs panevzio aplinkkelio projektavimui vilnius ­ utena vilnius ­ minskas betonini keli projektavimo konkursus taip pat paskelbtas konkursas palangos aplinkkeliui privaciam investuotojui baigus visas viesj pirkim procedras tiesti kaunas ­ prienai keliui bus skelbiamas projektavimo konkursas transeuropinio tinklo kelio e85 vilnius ­ lyda rekonstrukcija atsizvelgiant tai kad es bendrai finansuojami projektai yra tarp prioritetini visiems bus uztikrintas europos sanglaudos fondo kppp finansavimas btinas efektyvesnis ls panaudojimas pries pradedant svarstyti 2012 m keliams skirt biudzet aiskja kad jis bus kuklesnis nei 2011 m mazs ne tik biudzetins lsos bet ir es skiriama parama esant tokiai situacijai lsas teks panaudoti efektyviau tikslingiau pagal prioritetus suskirstyti kurie projektai bus baigiami kurie laikinai stabdomi skirti daugiau dmesio nauj projekt tikslingumui ls panaudojimo efektyvumas 2012 m bus aktualesnis nei anksciau nes ekonomikos pakilimas yra ltesnis nei buvo prognozuota kalbinti politikai ir lietuvos automobili keli direkcijos atstovai lakd pripazino kad pasitempti tikrai yra kur o lsas valdyti efektyviau yra tiesiog btina isskirtinis dmesys ­ transeuropiniam tinklui 2012 m numatomi transeuropinio tinklo kelio e85 vilnius ­ kaunas ­ klaipda rekonstravimo eismo saugumo gerinimo darbai projekto pradzia estakados kaunas ­ palanga palanga ­ kaunas kryptimi statyba jak sankryzoje projekto baigimas taip pat vilniaus miesto pietinio apvaziavimo tiesimas tsiamas projektas transeuropinio tinklo kelio e85 vilnius ­ lyda rekonstrukcija projekto pradzia e272 vilnius ­ panevzys ­ siauliai ­ palanga pltra kelio panevzys ­ siauliai ruozo siauliai ­ radviliskis rekonstrukcija ii etapas projekto baigimas jei bus gautas papildomas finansavimas tikimasi pradti rekonstruoti transeuropinio tinklo kelio e28 vilnius ­ minskas vien ruoz planuojama rekonstruoti kelio a10 panevzys ­ pasvalys ­ ryga atskirus ruozus es paramos lsos mazs kone 4 kartus lakd pateiktoje preliminarioje keli prieziros ir pltros finansavimo programoje nurodyta kad 2012 m numatoma skirti 1153638 tkst lit is kuri 20 proc atiteks vietins reiksms keliams 230727,6 tkst lit 5 proc sudarys rezerv 57681,9 tkst lit valstybs reikmms susijusioms su keliais finansuoti lik 75 proc ls numatyti valstybins reiksms keliams keli priezirai eismo saugum gerinantiems projektams investiciniams projektams tiltams rekonstruoti keliams tiesti modernizuoti ir taisyti techniniams projektams rengti 2011 m balandis nr 3 issn 2029-4514 mnrastis leidjas direktorius redaktorius autoriai redakcija el pastas tinklalapis kalbos redaktor maketo redaktorius klaipdos skyrius tel faks keliai ir tiltai © issn 2029-4514 vs transporto media centras algirdas ausra stasys grigalinas jrat mockuvien sarnas bulota sandra diekantait irena dirglien j basanaviciaus g 45 lt-vilnius keliai@tmc.lt www.keliai-tiltai.lt anzelika smetonien kstutis jonaitis artras ausra +370 5 2481629 +370 46 311318 nuotraukos uab baltijos fotografijos linija shutterstock andrius ufartas sarnas mazeika tomas urbelionis redas vilimas kstutis vanagas artras ausra shutterstock uab spaudos kontrai 4 000 vnt redakcija neatsako uz reklam turin ir kalb kopijuoti ir platinti leidinio tekstus ir vaizdo informacij draudziama virselio nuotrauka spausdino tirazas svarbu

[close]

p. 3

3 biudzetas maziau taupiau efektyviau pildom ls rasti salies biudzete nra paprasta ­ planuojant biudzet nereikia pamirsti kad reiks rasti papildomus 600 mln sumazintoms pensijoms atkurti prisideda ir valstybs skolos aptarnavimo islaidos papildom ls bt galima gauti didinat akcizus taciau dl to reikt diskutuoti ir tikrai tai nebus lengvas sprendimas nepanaudotos lsos turt bti prasmingai perskirstytos ­ jeigu matoma kad kazkur trksta finansavimo bet yra nenaudojam ls jos turt bti operatyviai skiriamos kitiems projektams ­ vietoj nepanaudot gelezinkelio ar jr uosto ls jas bt galima panaudoti kad ir zvyrkeli asfaltavimo programai gal net siemet bt suspta tai padaryti pavyzdziui 2010 m pabaigoje keliasdesimt milijon lit buvo skmingai panaudoti btent siam tikslui juk tai ir darbo vietos ir nauji uzsakymai bendrja prasme es lsos yra sisavinamos pakankamai gerai ­ esame trecioje vietoje bet aisku pasitempti dar yra kur dl keli mokescio manau neverta skubti nes tai bt papildomas zmoni erzinimas kamsciai o kur dar islaidos reikalingai rangai mokjimo punktai geriau tai sprsti panaudojant akcizus t y kad mokescius mokt tie kas verciasi transportavimo verslu andrius kubilius julius veselka ministras pirmininkas nors europos komisija ek pasil lietuvai sivesti automobili mokest premjeras andrius kubilius nepuola tvirtinti jog toks mokestis bus lietuva yra viena is nedaugelio valstybi kurioje tinkamai sutvarkyto arba keli mokescio arba automobili registracijos mokescio arba vadinamojo atmosferos tersimo mokescio kol kas nra tai t trkum turime padengti kitais mokesciais ­ arba gyventoj pajam mokesciu arba akcizu ­ teigia a kubilius daugjant automobili ir prastjant keli bklei lietuva vis dar lieka viena is nedaugelio es sali neturinci tokio mokescio pastebi premjeras seimo narys partija tvarka ir teisingumas les skiriam keliams sumazjim galima vertinti tik neigiamai juk kai nra pinig ­ nra ir darb lietuva ­ tranzitin salis esame tarp ryt ir vakar ir tai reikia isnaudoti europini pinig mazja ir tai natralu ­ laikas patiems uzsidirbti kita vertus ­ reikia geriau planuoti islaidas pavyzdziui buvo skirta 150 mln lit malnsparniams pirkti ar tikrai tie malnsparniai buvo tokie btini gal vertjo tas lsas tikslingiau panaudoti manau kad reikt padidinti akcizo dal degalams juk kuro daugiausia suvartoja tie kas daug vaziuoja padidinus akciz kurui bt galima rasti trkstam ls nes nepamirskime kad transportas sukuria apie 10 proc bendrojo vidaus produkto bvp dl nepakankamai sisavinam nenaudojam ls ­ vienareiksmiai reikia geriau planuoti ir tas lsas tikrai galima skmingai panaudoti bnant didelje bendrijoje kokia yra es reikia mokti labai gerai prognozuoti netgi 5­7 metus priek reikia operatyviai reaguoti pasikeitusi situacij perskirstyti lsas dl papildomo keli mokescio ­ manau kad neverta geriau akcizo didinimas toks papildomas mokestis tik padidint tamp nepasiturinciuose sluoksniuose algirdas butkevicius socialdemokrat frakcijos seninas buvs susisiekimo ministras mazjantis biudzeto ir es struktrini fond finansavimas lietuvos keli bklei ir ekonomikai atsilieps neigiamai sis sektorius sukuria daug darbo viet nepamirskime kad nuo 1 mlrd lit skirt keli prizirai apie 30 proc mokesci pavidalu grzta biudzet be to lietuva yra tranzitin salis o keli bkl tranzitui yra tikrai svarbi keliaujantys per ms sal sukuria papildom pridtin vert ­ perka kur paslaugas svarbu laiku ir tinkamai prizirti kelius nes vliau tai kainuot kelet kart brangiau reikt perzirti numatyt ls paskirstym nes kai kuriuose sektoriuose lsos nra sisavinamos apie papildom ls keli priezirai ieskojim sukuriant naujus mokescius pavyzdziui keli mokest galiu pasakyti tiek kad pirmiausia jei tai bt padaryta turt bti vedamas magistralini keli mokestis vartojimas ms salyje vis dar silpnas ir bt neteisinga apmokestinti tuos kurie vazinja tik rajoniniais keliais sarno mazeikos bfl jurgis razma tvyns sjungos-krikscioni demokrat frakcijos seninas finansavimo keli priezirai mazjimas neisvengiamai neigiamai atsilieps lietuvos keli bklei taciau tai buvo zinoma is anksto dauguma program numatyta iki 2013 m o po to finansavimas mazs pa bfl kstutis glaveckas susisiekimo ministerijos komentaras apie bsim 2012 m kelinink biudzet eli priezirai bus skirta panasi pinig suma ar net didesn nei 2011 m todl priezira bus tokia pati kaip ir anksciau krizi keli priezira nepatyr ir didesnio taupymo metais o siuo metu galioja ikikrizin keli prieziros tvarka taciau ji optimizuota resursai islaidos labiau kontroliuojami artjant ziemos sezonui prie sio klausimo sprendimo bus grzta ir bus dar kart apsvarstytos vis galim resurs isnaudojimo galimybs efektyvumo didinimas kad nenukentt keli priezira taciau zinoma jei pinig bt skirta daugiau bt galima rekonstruoti daugiau gatvi miestuose nes savivaldybse problem daugiausia manome kad lsas keli priezirai lietuva panaudoja tikslingai kaip ir numatyta es reikalavimuose daugiausiai seimo narys liberal sjunga pagrindiniai programos finansavimo saltiniai yra dalis akcizo pajam gaut uz realizuotus degalus pagal keli prieziros ir pltros programos finansavimo statym ­ 55 proc ir transporto priemoni mokesciai is viso valstybins reiksms keli pltrai is 2007­2013 m finansavimo periodo numatyta skirti 2100 mln lit iki rugsjo mnesio jau panaudota daugiau kaip 75 proc vis numatyt es paramos ls iki si met pabaigos ls panaudojimo procentas dar padids taigi es ls sisavinimo procentas siam laikotarpiui yra gan aukstas 2011 m valstybins reiksms keli priezirai ir pltrai skiriamas finansavimas vertinus oficialius statybos snaud kain indeksus pateikiamus lietuvos respublikos statistikos departamente atitinka 2002 m skirt finansavim ir yra pagal valstybs isgales todl tas ls kiekis paimtas bendroms valstybs reikmms didesnio poveikio keli sektoriaus finansavimui neturs nepritariu ek silymui vesti automobili mokest manau kad mums vesti s mokest per anksti nes gyventoj pajamos yra sumazjusios ir tai apsunkint j pragyvenim k finansuojama svarbiausi valstybins reiksms keli rekonstrukcija tiesiami nauji aplinkkeliai ­ daromi btiniausi darbai kad lietuvos transporto tinklas bt modernus ir pasiruoss tarnauti verslui bei zmonms rengiant es paramos 2007­2013 m panaudojimo plan jis buvo derintas su socialiniais partneriais vezj kelinink organizacijomis savivaldybmis j pastabas atsizvelgta dalis j netgi tiesiogiai sprend dl ls panaudojimo regioniniu savivaldybi lygiu todl investicij ekonominis atsiperkamumas investicij efektyvumas yra maksimaliai manomas susisiekimo ministerija mano kad vesti nauj automobili mokest siuo metu nra tikslinga nes mokesci nasta zmonms ir taip nra maza bfl sarno mazeikos bfl

[close]

p. 4

4 kencia keliai ­ kenciame ir mes nepaisant ekonominio sunkmecio daugelyje uzsienio sali didinamas finansavimas transporto infrastruktros pltrai kaimyninje lenkijoje keli priezirai ir pltrai 2009 m skirta 30 proc daugiau ls palyginti su 2008-aisiais tuo tarpu lietuvoje yra atvirksciai kuo toliau tuo maziau pinig salies vyriausyb atseikja lietuvos keliams kuri kokyb siuo metu ­ ne per geriausia sandra diekantait l vis blogjancio keli tinklo kenciame tik mes patys prasta kelio danga ­ viena is avarij priezasci tai gali bti ir susisiekim apsunkinanti priezastis juk ne vienas keikia greitj pagalb kuri reikiamu metu tampa labai lta taciau kartais dert keikti lietuvos kelius dl vis mazjancio finansavimo kencia ir keli sektoriuje dirbantys zmons kai kurios mons jau bankrutavo atleista nemazai darbuotoj taciau tai netrukdo valdziai karpyti keli pltrai ir priezirai skirtas lsas greideriuoti jiems barstyti ir kitiems reikalingiems darbams atlikti negi netekus 300 mln lit turtume atsisakyti ir si darb automobili keli direkcijos vadovo pavaduotojas donatas dudonis sako kad sumazjus finansavimui intensyviai nebus vykdomos zvyrkeli asfaltavimo ir dangos pavirsiaus apdorojimo programos vis dlto viskam valdzia turi tok pat paaiskinim ­ kriz taciau kuo toliau tuo brangiau ta kriz mums atsieina pigiausia ­ tolygi keli priezira kaimyninse salyse keli pltrai ir priezirai skiriama ls ne tik is valstybs biudzeto j negailima ir is es paramos taikomi kiti finansavimo saltiniai vienas is saltini ­ paimamos paskolos taip pat kai kurie projektai finansuojami viesojo ir privataus sektori partnerysts bdu tuo tarpu lietuvoje finansavimas skiriamas tik is valstybs biudzeto is jo gaunama ls keli pltros ir prieziros projektui tiesa viesojo ir privataus sektori bdu tiesiamas palangos aplinkkelis uz savo lsas konkurs laimjusi mon per 2 metus nuties aplinkkel ir dar 23 metus j remontuos bei prizirs nuo treci met valstyb monei prads mokti atlyg uz atliktus darbus atlygis bus ismoktas per likusius 23 metus cia tas pats kaip pirkti nauj automobil nori jo bet neturi pakankamai pinig tad pasiimi lizing uz kur per laik susimoki ­ mint finansavimo bd aiskina r gradauskas sis bdas pasak jo yra gana naudingas mat svarbiausia tai kad aplinkkelis dirba automobili keli direkcijos vadovo pavaduotojas d dudonis pazymi kad neremontuojant atskir keli atkarp vliau joms prireiks zymiau daugiau ls laikui bgant keliai kaip ir visi kiti dalykai tik dar labiau nusidvi tad jiems atgaivinti reikia daugiau darbo o tuo paciu ir daugiau investicij ­ sako d dudonis t pat teigia ir vilniaus universiteto matematikos ir informatikos instituto dstytojas habilituotas moksl daktaras dnb nord banko vyriausiasis analitikas ekonomistas rimantas rudzkis pasak jo skiriant vis maziau ls keli pltros ir prieziros programai keliai blogiau prizirimi ir todl susidaro tik daugiau problem pigiausiai kainuoja tolygi keli priezira ­ sako r rudzkis analitikas pazymi kad ilgainiui netolygus finansavimas atnesa daugiau nuostoli jei kuriais nors metais keli priezirai skiriama maziau dmesio kitais metais si klaid teks istaisyti ir uz visk sumokti brangiau be to negalima pamirsti ir kit islaid susidariusi dl prast keli ­ automobili gedimai avarijos ir kita d skiriama vis maziau ls patvirtintame 2011 m biudzete numatyta kad keli pltros ir prieziros programai skiriama apytiksliai 1,2 mlrd lit pagrindiniai programos finansavimo saltiniai yra dalis akcizo pajam gaut uz realizuotus degalus kita dalis programai skiriama is transporto priemoni mokesci taigi 120 mln programai skiriam ls yra surinkta is transporto priemoni mokesci apie 1 mlrd lit ­ akcizo pajamos gautos uz realizuotus skaicius per 7 si met mnesius keli prieziros ir pltros program plauk apie 573 mln lit degalus tiesa programai skirtos lsos zymiai sumazja kai kiek daugiau nei 207 mln lit tenka atseikti bendroms valstybs reikmms europos sjungos paramos lsos keli pltrai 2011 m sudaro mazdaug 416 mln lit tiesa prie sios sumos prisideda ir is prajusi met nepanaudota parama ­ daugiau kaip 89 mln lit is viso siais metais keli priezirai ir pltrai numatyta skirti apie 1,5 mlrd lit kalbdamas apie es param r gradauskas pazymi kad 2007 m skirstant sias lsas lietuva keli sektoriui skyr maziausiai palyginti su kaimyninmis salimis kaip argument tokiam ls skirstymui valdzia pateik tai kad tuomet keli pltrai ir priezirai buvo skiriama 80 proc surinkto akcizo taciau siuo metu keli prieziros ir finansavimo statyme numatyta kad programai skiriama tik 55 proc gaut mint pajam likom du kartus nuskriausti ­ sako asociacijos lietuvos keliai vykdomasis direktorius mat gauta maziau es paramos ir sumazintas keli pltros ir prieziros programos finansavimas per 7 si met mnesius keli prieziros ir pltros program plauk apie 573 mln lit is j apie 499 mln sudar akcizo pajamos ir apie 74 mln lit ­ transporto priemoni mokesciai jei si mokesci plaukos per likusius 5 mnesius nepasikeis tiktina kad programai nebus surinkta daugiau nei 200 mln lit finans ministerija planuoja kad kitais metais keli priezirai ir pltrai bus skirta apie 1,2 mlrd lit mazdaug 118 mln lit planuojama gauti is es paramos is viso keli priezirai ir pltrai 2012 m numatyta skirti apytiksliai 1,3 mlrd lit palyginti su 2011 m programos plaukos tokiu atveju sumazs apie 40 mln lit o es paramos lsos ­ net apie 298 mln lit nes baigiamas panaudoti 2008­2013 m es paramos ls limitas taigi is viso bus skirta 300 mln lit maziau kaip sak asociacijos lietuvos keliai vadovas r gradauskas paprastai tiek pinig prireikia keli priezirai ziemos ir vasaros sezonais keliams shutterstock

[close]

p. 5

5 daug zmoni netenka darbo mazjant finansavimui keli pltros ir prieziros programai darbo viet netenka vis daugiau keli sektoriuje dirbanci zmoni nemazai moni bankrutavo kiek dar j uzsidarys ­ neaisku kaip sak kelinink asociacijos lietuvos keliai vykdomasis direktorius r gradauskas atjus krizei darbo neteko apie 20 proc tiesiogini sios srities darbuotoj is mazdaug 9 tkst be darbo liko apie 3 tkst zmoni tiesioginiais darbuotojais r gradauskas vardijo tuos zmones kurie dirba keli monse taciau tai atsiliep ir kitoms sferoms susijusioms su keliais nukentjo ir vietins statybini medziag mons ir vezim rinka tad darbo viet neteko ir cia dirbantys zmons juk hitleris nordamas atgaivinti vokietijos infrastruktr pradjo nuo keli tiesimo atsirado daug darbo viet atgijo vietini statybini medziag rinka taip pat atgijo ir vezim rinka ­ keli infrastruktros svarb aiskina r gradauskas r gradauskas nerimo neslepia ir dl aukstosiose mokyklose iskept kelinink vilniaus gedimino technikos universiteto keli katedros vedjas alfredas laurinavicius transportui sak kad kasmet studijas baigia apie 120 sios katedros student pasak jo pries por met sidarbinti studijas baigusiesiems buvo sunku mons mazino darbuotoj skaici taciau si vasar tvarkant nemazai keli atkarp darb gauti buvo kiek lengviau k reikia daryti kai vaikstindamas is mons mon negali rasti darbo aisku lieka vienintel iseitis ­ emigruoti ­ sako kelinink asociacijos vykdomasis direktorius dauguma yra tiesiog priversti palikti sal is kurios ls gytas issilavinimas v siauli regioniniai keliai ziemos sezonas nebaisus blogas kelias ­ skaudzios ir pasekms kilometr poziriu tenkanciu vienam gyventojui turime ger keli tinkl taciau nekokybisk ­ sako lietuvos kelinink asociacijos lietuvos keliai vykdomasis direktorius rimvydas gradauskas pasak jo kelias su zvyro danga ­ tai tik pusgaminis kuris yra laikinas mat anksciau ar vliau tokia kelio danga taps tik dulkmis vakaruose nra zvyrkeli nes jie kaip tik reikalauja daugiau snaud kartais tenka vezti naujo zvyro lopyti duobes kaip sak r gradauskas per pastaruosius 3 metus lietuvos keli tinklas tik blogja nieko nedaroma kad jis bt toliau vystomas o eksploatuodami j tik nudvime bt gerai kad bent jau issaugotume esam situacij ­ pazymi kelinink asociacijos vykdomasis direktorius taciau kaip tai padaryti kai vyriausyb vis maziau ls skiria lietuvos keli pltrai ir priezirai ar neteks ms valdziai anksciau ar vliau imti taisyti si klaid kaip tai padaryti teko lenkams tik neseniai lenkijos valdzia susizgribo ir savo salies keliams su kiekvienais metais m skirti vis daugiau ls kad jie bt sutvarkyti kasmet lenkijos vyriausyb keli programai gyvendinti skiria apie 40 mlrd zlot kaip sak keli direkcijos direktoriaus pavaduotojas donatas dudonis eismo sauga tvarkant kelius yra prioritetas tad visada stengiamasi rasti tam ls kad ir kokia finansin padtis bt vis dlto nekokybiskas salies keli tinklas skaudziai gali atsiliepti ir patiems lietuvos gyventojams netvarkinga kelio danga ­ viena is avarij priezasci lietuvos keli policijos duomenimis per pirmj si met pusmet lietuvoje uzregistruoti 1 373 eismo vykiai zuvo 134 suzeisti 1 646 zmons kiek tiksliai avarij padaryta dl nekokybiskos kelio dangos lietuvos keli policijos tarnybos veiklos organizavimo skyriaus vyresnysis specialistas deivis kulvietis negaljo pasakyti mat tokia apskaita nedaroma taciau tai kad dl keli kokybs galima patirti nemazai zalos teigia lietuvos draudik asociacijos projekt vadov rima pozing pasak jos visos draudimo bendrovs jaucia zal pagausjim dl prastos keli bkls r pozing sak kad dazniausiai pasitaikantys vykiai susij su keli kokybe ­ tai vaziuokls gedimai lztantys ratlankiai bamperiai dauguma draudimo bendrovi siais metais dl to fiksuoja nuo 15 iki 30 proc zal pagausjim palyginti su 2010 m o kai kurios kompanijos gauna net iki 50 proc daugiau tokio pobdzio pranesim negu pernai per t pat laikotarp palyginti su 2009 m situacija dar prastesn pasak r pozings toki zal skaicius padidjo net kelis kartus situacija kasmet prastja sios neigiamos tendencijos augimo priezasci toli neverta ieskoti ­ tai vis blogjanti gatvi dangos bkl ­ teigia lietuvos draudik asociacijos projekt vadov preliminariais duomenimis siais metais padaryta zala siekia apie 1­1,2 mln lit dl prastos keli bkls genda ir masinos ir trukdo kuo greiciau pasiekti ligon ­ sako kauno rajono greitosios pagalbos stoties administrator vitalija jokubauskien tad taip ir gimsta skundai dl sultjusios greitosios didesns islaidos techniniam masin tvarkymui ir kenciantis pacientas ­ tokias problemas kylancias dl keli vardija ir vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius tadeus rodz ligonis vezamas duobtais keliais tik dar labiau nukencia kaip sak t rodz vilniuje vykstant iskvietim problem kyla ir dl lietaus nuotek salinimo sistemos lietaus kanalizacija sunkiai surenka vanden ir dl to susidaro spstys keliuose tad turt bti tvarkoma ir kanalizacija ­ sako vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius artjantis 2011 m ziemos sezonas vercia pasitempti kelininkus kelios pastarosios ziemos buvo atsiaurios ir sniegingos todl ir si ziema nra isimtis ­ reikalauja tinkamo pasiruosimo norint uztikrinti visada isvaziuojamus siauli regiono kelius marius slepikas siauli regiono keliai srk vadovai artjant sunkiausiam ziemos sezonui skaiciuoja planuoja darbus turim technik zmogiskuosius resursus vytautas maciulis srk direktoriaus pavaduotojas ziemos laukia ramiai nes jai tinkamai pasiruosta srk is viso siuo metu turi apie 46 keli prieziros priemones skirtas keliams prizirti ziem siemet sigijome 3 naujas dalis masin dirba ne tik ziem ­ tiesiog nuimame zvyro-druskos barstymo renginius ir pritaikome darbui ­ sako pasnekovas pasak pono vytauto intensyvus ruosimosi ziemos periodui etapas yra rugsjo pabaiga ir spalio pradzia tokiu met laiku gamta gali iskrsti vairi pokst todl technika turi bti paruosta bet kuriuo metu isriedti kelius pagrindin problema ­ sniego gausa srk pastangos suteikti maksimaliai kokybiskas paslaugas vertinamos gerai siauli rajono savivaldybs administracijos direktoriaus pavaduotojas gintautas domarkas kalbdamas apie kelinink darb buvo taktiskas didesni nusiskundim dl srk darbo neturime ­ keliai gerai prizirimi tvarkomi remontuojami aisku cia daug reiskia geresnis finansavimas kokiu negali pasigirti ms seninijos problem atsiranda ziemos metu ­ kai kelininkai nespja valyti uzpustyt keli bei pavasarinio polaidzio metu dl zvyrkeli bkls kartais netgi seninijos geriau priziri savo kelius taciau keliai prizirimi nusiskundimus reaguojama operatyviai todl mano bendras vertinimas srk bt 8 is 10 bal v keliuose isbarstoma tkstanciai ton smlio ir druskos misinio norint uztikrinti kokybisk keli priezir permainingos ziemos metu tenka pasitelkti ne tik galing technik bet ir gerai apsirpinti pagrindinmis darbo priemonmis ­ druskos ir smlio misiniu isbarstomi kiekiai isties nemenki ­ siekia 8­10 tkst t esant tokiam poreikiui druskos ir smlio atsarg turi bti sukaupta pakankamai kitaip saugumui keliuose gali iskilti didelis pavojus v maciulis taip pat primin kokia sudtinga buvo susiklosciusi situacija pries kelerius metus kai druskos buvo pristig visi kelininkai lietuvoje ­ po sios pamokos stengiamasi sukaupti tok kiek kad jo tikrai uztekt visam ziemos sezonui pageidauja daugiau dviraci ir pscij tak siauli regiono savivaldyb pageidaut daugiau nauj pscij ir dviraci tak eismo saugumo priemoni tenka tik apgailestauti kad sumazintas zvyrkeli programos finansavimas kuris ms savivaldybei yra labai svarbus tai pat nortsi kad srk perimt kai kuri vietins reiksms keli ir gatvi priezir is savivaldybs taciau kol kas siuo klausimu susitarimo priimti nepavyksta pavyzdziui kelias is siauli silnus kai kurios kursn miesto gatvs ­ sako ponas domarkas 2011 m srk siauli rajone yra laimjusi asfalto dangos lopymo konkurs apibendrinant galima bt teigti kad srk teikiamos paslaugos yra gerai vertinamos o kad bt dar geriau btinas didesnis finansavimas dirbama be iseigini esant sudtingoms eismo slygoms kai daug sninga pakyla vjas slidu kelininkai turi dirbti be atvangos sausio ­ vasario mnesiais tenka dirbti praktiskai be iseigini todl tokiu metu juntamas ne technikos o zmoni sugebanci valdyti sunkiasvor technik ir uztikrinti nenutrkstam keli valym stygius ­ sako srk direktoriaus pavaduotojas kartais dirbama net po 30 dien per mnes todl kelininkams ne visada suprantami priekaistai kai sakoma kad jie neva per mazai stengiasi ziem kelininkams labiausiai trksta ne technikos o patikim darbuotoj kurie galt uztikrinti kokybisk keli priezir keli eismo dalyviai irgi ne visada vertina kiek pastang reikia dti kad keliais bt manoma vaziuoti faktai apie srk · srk sudaro 6 keli tarnybos akmens kelms radviliskio joniskio pakruojo siauli keli tarnybos · mon priziri ir eksploatuoja 13 proc lietuvos valstybini keli 2782 km is kuri rajoniniai keliai sudaro 1960 km krasto ­ 603 km magistraliniai ­ 219 km · prizirimi 198 tiltai kuri bendras ilgis ­ 5018 m · darbuotoj skaicius ­ apie 400 · srk technikos park sudaro 46 keli prieziros priemons · 2011 m i pusmecio vidutinis darbo uzmokestis srk monse buvo 2209,08 lt arba 10 proc didesnis nei 2010 m i pusmet kai sudar 2006,0 lt · 2011 m i pusmecio srk grynasis pelnas sudar 708 963 lt arba 2,7 karto daugiau nei 2010 m i pusmet kai buvo 262 810 lt saltinis www.srk.lt man

[close]

p. 6

6 keikiame savus kelius svetimus giriame zmoni skundai dl blogos keli kokybs jau seniai ne naujiena kelyje jau ne duobs o grioviai salikels apaugusios visiskai nra kelkrascio tiek neuztaisyt duobi kiek siais metais dar neteko matyti ­ toki ir panasi skund savo internetinje svetainje sulaukia lietuvos automobili keli direkcija jos atstovams tenka liaudziai aiskinti kas kaip ir kodl lengviausias paaiskinimas bt ­ ls trkumas keliams lopyti bet kazin ar nuo tokio paaiskinimo zmonms pasidaryt geriau ­ kam cia malonu duobmis dardti savo automobilius lauzyti sandra diekantait k eliai ir tiltai klaus krovini gabenimo bendrovi vadov k jie gali pasakyti apie lietuvos keli kokyb pakalbinti vadovai nemazai laiko praleidziantys kit sali keliuose jiems ger zodzi negailjo o lietuvai iki t sali ­ dar toli vietoj kelio ­ provza nepasitenkinimo dl prastos keli kokybs neslepia ir uab mmg carriers international direktorius valdas miliauskas silutje sikrusios bendrovs vadovas lietuvos keli kokyb nusak vienu zodziu ­ tragedija vienas kolega pasakojo kad latvijoje paklausus apie keli mokescius jam buvo atsakyta kad latvija keli neturi lietuvoje irgi tas pats ­ sak v miliauskas jis prisimena kad ir kaimyninje lenkijoje pries 8­10 met buvo tokie laikai kai visi vaziuojantieji sios salies keliais keik juos ir mes artjame prie to lygio ­ nerimo neslepia bendrovs mmg carriers international direktorius pasak jo lenkijoje keliai netrukus bus auksto lygio o iki to lietuvai gana toli v miliauskas tikina kad kelias silut ­ klaipda ­ tai tik provza kurios keliu negalima pavadinti prastai su lsomis nuo 2008 m finansavimas sumazjo 50 proc be to silutje yra daugiau neasfaltuot keli palyginti su kitais miestais ­ aiskina mons siluts keli tarnyba virsininkas algirdas jakubauskas komentuodamas zmoni nepasitenkinim keli kokybe kaip jis sak negana to asfalto dangos neremontuojamos jau trejus metus nepadarytas joks kapitalinis remontas o juk natralu kad kelias dvisi kai jis neprizirimas j nieko neinvestuojama tai ir kokyb tik blogja ­ keliams ir tiltams pasakoja a jakubauskas situacija negerja ir su zvyrkeliais kuriems taip pat neskiriama jokio finansavimo jau trejus metus zvyrkelius reikia tvarkyti kas 10 met ­ sako siluts keli virsininkas taciau lietuvoje sios taisykls nesilaikoma kiek manoma juos prizirime greideriuojame daugiau kazk padaryti nra ls ­ prisipazsta a jakubauskas jei sunkiai pavyksta gauti ls zvyrkeli priezirai kada tiktis jog jie bus isasfaltuoti akivaizdu viena ­ negreit paskaiciavimas lemia ir tai kad magistraliniai keliai greitai nusidvi po keleri met keliai nusidvi ir jiems jau reikia kapitalinio remonto lietuvai dert daugiau investuoti pagrindus ­ sako r sakaitis jis teigia kad taip padarius bt sutaupoma ls biednas moka du kartus ­ sen patarl primena bendrovs rokauta direktorius po vis vakar europ krovinius gabenancios bendrovs rokauta vadovas sitikins kad reikt daugiau dmesio skirti ir regioniniams keliams ypac ziem btina juos dazniau valyti zmoni gyvybs ­ stai kokios gali bti pasekms kylancios dl mazai skiriamo dmesio keliams pasak rokiskio bendrovs direktoriaus valdzia turt bent jau nekarpyti keliams skiriam ls kaip jis sako lazda turi du galus ir gali bti kad lietuvai taupymas gali skaudziai atsiliepti netikslinga sioje srityje taupyti juk yra daug salutini veiksni padaromi nekainojami nuostoliai ­ tikina r sakaitis iki uzsienio lygio ­ dar toli bendrovs gabenancios krovinius vakar europos salis vokietij pranczij ir kitas mmg carriers international direktorius v miliauskas teigia kad ten keliai nepalyginamai geresni tad tokiose salyse pabuvojus kaip sako v miliauskas gda net zirti kaip keliai tvarkomi lietuvoje palopomi pagrindiniai keliai o kur jau ne pagrindinis kelias ­ jo kokyb bloga kelkrasci nra o gatvs is viso netvarkomos ­ piktinasi mmm carriers international direktorius pasak jo lietuvoje keli situacija yra tiesiog baisi o blogiausia kad ji ir negerja palyginti su kit sali keliais zinoma kad lietuvos keliai ­ ne auksas ­ sako kretingoje sikrusios bendrovs rrmj group vadovas romualdas jablonskis tiesa kretingiskis taip pat prisimena kaip dar pries kelerius metus lenkijos keliai buvo kaip jis sako tiesiog ziaurs taciau ten dabar situacija su keliais jau kur kas geresn kaip sak rrmj group vadovas nereikia norti kad per vien dien lietuva pasiekt europini keli lyg iki to mums ­ dar toli r jablonskis prisipazsta kad gabenant krovinius baltarusij ukrain vokietij svedij ir kitas salis tenka rinktis ar vaziuoti paprastesniu keliu ir nemokti keli mokescio ar keliauti geru keliu ir atseikti siek tiek uz tuos kelius taciau sprendim lemia ne keli bkl mat ir jo vardintieji paprasti keliai yra geros kokybs bet laikas jeigu reikia skubti jis renkasi magistralinius kelius kuriais galima greiciau pasiekti tiksl kazin ar lietuvoje zmons svarsto k rinktis vaziuoti magistraliniais keliais ar salutiniais savaime suprantama jog renkams magistralinius kelius kad tik netekt dardti kokiais nors vieskeliais kurie tik karts nuo karto palopomi netiksliai paskaiciuoti automobili srautai lietuvoje buvo ir geresni laik ­ paklaustas apie keli kokyb keliams ir tiltams sak rokiskyje sikrusios bendrovs rokauta direktorius rimantas sakaitis jis neslepia kad nortsi jog keli kokyb bt geresn taciau pasidziaug tuo kad nors netenka vazinti vezimais mat taip visai galjo nutikti jei po nepriklausomybs btume visai apleid keli infrastruktr r sakaitis sako kad magistralini keli kokyb lietuvoje yra gana gera taciau j ilgaamziskumas nepritaikytas dideliam automobili srautui kaip jis sak nepaskaiciuota koks galimas automobili srautas o tai lietuvai kainuoja tik dar brangiau pasak rokautos direktoriaus toks ne pakalbinti krovini gabenimo bendrovi vadovai teigia kad iki uzsienio keli kokybs lietuvai dar toli shutterstock

[close]

p. 7

7 kelininkai atnaujina oro uosto infrastruktr anot fegdos generalinio direktoriaus zydriaus baublio darb vykdymo etapo metu atlikti visi btini geodeziniai matavimai patikslinti esamos dangos auksciai padaryti btini zymjimai si met pirmaisiais mnesiais transporto investicij direkcija tid pranes pasirasiusi dvi sutartis pagal kurias tarptautinio vilniaus oro uosto tvou riedjimo takams atnaujinti skirta 2,9 mln lit o perono dangos rekonstrukcijai ­ 24,306 mln lit europos sjungos es ir valstybs paramos irena dirglien es lsos skiriamos is 2007­2013 m struktrini fond paramos pagal susisiekimo ministerijos administruojam priemon tarptautini oro uost keleivi terminal ispltimas skrydzi saugos ir aviacijos saugumo priemoni diegimas perono dangos atnaujinimo darbus tarptautiniame vilniaus oro uoste vykdo darb atlikimo konkurs laimjusi uab fegda kuri sipareigojo darbus atlikti uz 34,5 mln lit susisiekimo infrastruktros objekt statybos bendrov fegda atnaujins apie 200 tkst kv m oro uosto dangos taip pat rengs naujas gelzbetonines lktuv stovjimo aiksteles atitinkancias tarptautinius civilins aviacijos reikalavimus apie projekto gyvendinim keliams ir tiltams sutiko papasakoti fegdos generalinis direktorius zydrius baublys z baublio teigimu oro uosto rekonstrukcija buvo btina nes lktuv stovjimo vietose rat provz gylis buvo didesnis nei leidzia tarptautins civilins aviacijos organizacijos icao normos per didelis buvo ir stovjimo viet nuolydis lici metu vanduo nuo lktuv perono tekdavo naujojo keleivi terminalo link ir sukeldavo jame potvynius negana to esama senoji asfalto danga buvo nusidvjusi ir deformuota nerekonstravus oro uosto nebt ispildytas ir noras oro uoste priimti ir didesnius lktuvus pavyzdziui airbus a-310 uztikrinant saug j judjim riedjimo takais tarptautinio vilniaus oro uosto perono dangos rekonstrukcijos darbai suplanuoti atlikti dviem etapais ­ planavimo ir pasirengimo bei darb vykdymo pirmasis ­ planavimo ir pasirengimo darbams ­ etapas jau gyvendintas darbus atliekancios fegdos generalinio direktoriaus z baublio teigimu projekto gyvendinimas sudtingas nes rekonstrukcijos metu tvou savo prastos veiklos nenutrauk norint uztikrinti skrydzi saugum reikjo kruopsciai suplanuoti darbus ir paskirstyti j atlikimo laik tuo pasirpino tvou ir fegdos planuotojai suskirst vis rekonstruojamo perono teritorij zonomis kuriose nuosekliai pagal patvirtint schem ir darb grafik vykdomi darbai numatyta kad kiekvienos zonos perdavimas rangovui vykdomas tokia tvarka tvou pakeicia arba uzdaro atitinkamus orlaivi riedjimo transporto judjimo marsrutus bei orlaivi stovjimo aiksteles perduot teritorij fegdos darbuotojai aptveria ir pradeda darbus joje baigus darbus vienoje zonoje tvou atnaujina oro uosto veikl joje ir tik vliau fegda gali vykdyti darbus kitoje zonoje darb planavimo ir pasirengimo etapas vyko 3 mnesius ­ nuo 2011 m sausio iki kovo 25 d anot z baublio darb vykdymo etapo metu atlikti visi btini geodeziniai matavimai patikslinti esamos dangos auksciai padaryti btini zymjimai tvou perono rekonstrukcijos projekte buvo akcentuota kad siais dangos remonto darbais siekiama dangos pavirsiaus nuolydzius padaryti tolygesnius ir vientisesnius orlaivi judjimo ir stovjimo zonose dangos nuolydis yra sumazintas iki minimalaus kiek tai leidzia remonto darb technologija ir esami auksciai dl to geodeziniai matavimai turi bti ypac tiksls darbai zonoje pradedami nuo senos perono dangos ardymo isardoma esama asfaltbetonio danga iskasamas gruntas ir pradedamos rengti betonini orlaivi stovjimo aiksteli konstrukcijos lietaus surinkimo latakai ir inzinerins komunikacijos siekiant pagerinti pavirsini nuotek surinkim lietaus ir polaidzio vanden rengiami plysiniai akumuliacinio tipo lietaus surinkimo latakai galintys dal vandens kaupti bei nuotek nuvedimo vamzdynai ir drenazo sistema lietaus surinkimo latako rengimo darbai atliekami keliais etapais iskasama reikiamo gylio transja surenkami statybiniai klojiniai is atskir element sumontuojamas lietaus surinkimo latakas ir keliais etapais atliekami latako apibetonavimo darbai darb zonoje rengus betonines orlaivi stovjimo aiksteles ir lietaus surinkimo latakus yra remontuojama esama asfalto danga esamos asfaltbetonio dangos nuosdziai yra istaisomi islyginamaisiais asfaltbetonio sluoksniais danga frezuojama freza su erdvinio valdymo sistema po nufrezavimo klojamos geokompozitins medziagos atsivrusiems plysiams stabilizuoti siekiant padidinti tarpsluoksni sujungim jie padengiami bitumine emulsija rengiamas virsutinis asfalto sluoksnis is asfaltbetonio su polimerais modifikuotu bitumu ir atliekamas dangos zenklinimas atskirose vietose yra rengiamos viensluoksns soninse saugos juostose arba dvisluoksns nestandzios asfalto dangos po dang rengimo sumontuojami perono krasto ziburiai kuriems maitinimo ir valdymo instaliacija yra suklojama vykdant dang remont ir rengim sis darb vykdymo etapas pradtas 2011 m kovo 28 d ir bus baigtas 2011 m spalio 28 d t y truks 7 mnesius pabaigus oro uosto perono rekonstravimo darbus tvou projekto rengjai ir vykdytojai gals dziaugtis 19-oje orlaivi stovjimo aiksteli rengtomis standziomis betoninmis dangomis siose aikstelse orlaivi pagrindins vaziuokls pastatymo vietose dangos nuolydziai bus su formuoti taip kad orlaiviai stovt kuo maziau pakryp taip galima bus tolygiau orlaivius pripildyti aviacini degal sumazs j issiliejimo tikimyb rengti 731 m ilgio lietaus surinkimo latakai perkirs vandens tekjimo dangos pavirsiumi arterijas todl iskrits lietaus vanduo greiciau pateks lietaus nuotek surinkimo pozeminius tinklus taip pat bus paklota apie 1 780 m drenazo kuris surinks gruntin vanden ir tai sumazins perono dangos deformacijas saltuoju met laiku rekonstruota 185 tkst kv m asfaltbetonio danga nesilukstens ir bus uzkirsta galimyb asfalto gaballiams patekti orlaivi turbinas naujai rengti 19 tkst kv m asfalto dang plotai pagerins orlaivi manevravimo galimybes ir j saugum atlikus perono dangos rekonstrukcij bus parengta kita raidin ir skaitin riedjimo tak ir orlaivi aiksteli zymjimo sistema atitinkanti dabar vykdom bendr oro uosto modernizacij tvou keleiviai gals dziaugtis pro terminalo ir orlaivi langus matomu modernaus ir tvarkingo oro uosto vaizdu projektas skaiciais · tarptautinio vilniaus oro uosto lktuv perono rekonstrukcijos darb vykdymo laikotarpis ­ 365 dienos · 20,5 ha plote klojamas asfalto misinio kiekis ­ 40 000 t · klojimo plotas ­ 194 000 kv m · rengiama standzi gelzbetonini dang ­ 11 000 kv m · vandens surinkimo latak ilgis ­ 731 m · darb pabaiga ­ 2011 12 09 asfalto dang atnaujinimo subtilybs · frezuojant kelyje frezavimo projektas sukuriamas naudojant 1 as oro uoste dirbama placiame plote todl yra apie 130 asi t y reikia sukurti apie 130 skirting projekt · patikrinimui yra sukurtas 3d skaitmeninis pavirsiaus modelis · pagal koordinates pazymti islyginamj sluoksni plotai · esamos asfalto danga sustiprinama stiklo pluosto tinklu kurio atsparumas skersine isilgine kryptimis yra 50/50 kn · virsutinis asfalto sluoksnis klojamas 5 cm storio is asfalto misinio sma 11 s su polimerais modifikuotu bitumu stambiausi fegdos vykdyti projektai · 2006­2008 m ­ vilniaus pietinio aplinkkelio statyba tkstantmecio g darb vert ­ 262,5 mln lt · 2009 m ­ 40 km ruozo automagistrals a1 vilnius ­ kaunas ­ klaipda rekonstrukcija darb vert ­ 60,5 mln lt · 2010 m ­ 8 km ruozo kelyje e 262 kaunas ­ zarasai ­ daugpilis rekonstrukcija darb vert ­ 39,8 mln lt siemet fegda gyvendina keturis stambius projektus · automagistralje a1 vilnius ­ kaunas ­ klaipda rekonstruoja ruoz per grigiskes darb vert ­ 33,7 mln lt · salcinink mieste rengiamos naujos gatvs darb vert ­ 6,6 mln lt · statoil degalinje kalvarijose rengiamos dangos darb vert ­ 2,4 mln lt · rekonstruojamas tarptautinio vilniaus oro uosto lktuv peronas darb vert ­ 34,5 mln lt apie mon mon fegda steigta 1993 m vilniuje turi filial kaune bendrov stato susisiekimo infrastruktros objektus ir juos rekonstruoja savomis jgomis vykdom darb apyvarta siekia 50­80 mln lit bendrai 100­150 mln lit mon turi asfalto misini gamykl vilniuje veikianci akredituot keli tyrim laboratorij monje veikia 18 specializuot darbo grandzi kuriose darbus organizuoja 60 inzinieri bfl

[close]

p. 8

8 valstybs smgis verslui gali aplinkos ministerija baigia su suinteresuotomis institucijomis derinti ir greitai teiks vyriausybei svarstyti statymo projekt kuriuo siloma iki keli kart didinti mokescio tarifus uz valstybinius gamtos isteklius ­ uz anhidrito durpi smlio zvyro dolomito ir statybinio grunto kasim bei naudojim irena dirglien l ietuvos respublikai isimtine nuosavybs teise priklauso zems gelms taip pat valstybins reiksms vidaus vandenys miskai parkai keliai istorijos archeologijos ir kultros objektai ­ skelbia konstitucijos 47 straipsnis zems gelmi istekliai ­ tai gamtos istekli dalis apimanti zems gelmi sandaros ir sudties elementus ­ kietus knus skyscius dujas ar energetinius laukus kuriuos zmogus gali naudoti ir kuri kiekis ar kokyb dl to keiciasi visuomenei geriausiai zinomi zems gelmi istekliai yra naudingosios iskasenos ir pozeminis vanduo vienas is aplinkos ministerijos uzdavini yra siekti uztikrinti racional lietuvos zems gelmi istekli naudojim sudarant slygas apsirpinti zaliavomis dabartinei ir ateities kartoms j apsaug sudaryti slygas jiems atkurti ­ apie zems gelmi isteklius rasoma aplinkos ministerijos interneto svetainje uztikrins efektyvesn istekli naudojim statymo projekto iniciators ­ aplinkos ministerijos ­ atstovai teigia siekiantys uztikrinti efektyvesn gamtos istekli naudojim ir skatinti keisti juos antrinmis zaliavomis apie 90 proc durpi eksportuojama kitas salis todl primus statym pasak ministerijos atstov uz valstybini istekli eksport biudzetas gaut adekvacias plaukas tikinama kad kasmet papildomai bus gaunama apie 10 mln lit plauk biudzet o neigiam pasekmi dl statymo pakeitimo aplinkos ministerija nezvelgia nes tarifo dydis istekli kainoje sudaryt tik apie 6 proc si istekli rinkos verts mokescio tarif uz kubin metr dolomito siloma didinti nuo 1,3 iki 2,5 lito durpi ­ nuo 0,62 iki 2 lit smlio moliui liesinti ­ nuo 0,66 iki 1,2 lito zvyro ­ nuo 0,6 iki 1,12 lito aplinkos ministerija vyriausybei silo sugrieztinti zems gelmi istekli naudojim ir be keleto isimci teises tam suteikti konkurso bdu vyriausybs posdyje jau buvo svarstomi zems gelmi statymo pakeitimai kuriuose isimtys numatomos vandens mineralinio vandens istirtiems molio smlio zvyro durpi telkiniams esantiems ne didesniame kaip 5 hektar plote teis naudoti pozeminio pramoninio bei mineralinio vandens isteklius bus suteikiama be konkurso kadangi naudojant siuos isteklius isskirtins ekonomins naudos gavimas nemanomas ­ teigiama aplinkos ministerijos raste be to anot ministerijos tai yra atsinaujinantys istekliai aplinkos ministerijos vertinimu smlio kreidos durpi istekliai salyje yra placiai paplit be to apribotas j panaudojimo atstumas ­ isskyrus durpes juos vezti toliau nei 30­50 km nuo iskasimo vietos yra neekonomiska visiems kitiems zems gelmi istekliams turs bti skelbiami konkursai dabartin zems gelmi statymo redakcija numato kad konkursus privalu skelbti tik naftos duj metal verting mineral kvarcinio smlio istekliams naudoti grzinti teis gamtos isteklius galt vykti vis nauja kasyba zems gelms ir kitose pasaulio salyse laikomos valstybs nuosavybe tik jungtinse amerikos valstijose ir latvijoje jos priklauso zems savininkams ­ kalbjo j mockevicius pasak jo issamiai iszvalgyti lietuvos durpi istekliai uzima 59 451 ha plot arba 0,9 proc salies teritorijos istekli likutis 2010 m pradzioje buvo 1296,83 mln kub m naudoti skirta 303,6 mln kub m durpi kasybos sklypai uzima 13 926 ha tai yra 0,2 proc lietuvos teritorijos durpi gavybos apimtys pastarj desimtmet didjo taciau pernai dl klimato slyg sumazjo beveik 40 proc kuro durpi gavyba ir pardavimas 2010-aisiais smuko beveik 50 proc milijardai ­ seslinje ekonomikoje pries por met kai kurioms iskasenoms mokescio uz valstybinius gamtos isteklius tarifas buvo pakeltas jau du kartus o netrukus turt padidti dar daugiau kaip du kartus verslas teigia jog naujas mokesci didinimas suzlugdys po krizs dar nespjusi atsigauti kasybos pramon lietuvos karjer asociacijos duomenimis visi smlio ir zvyro karjerai prajusius metus baig nuostolingai visos asociacijos moni pelningumo vidurkis siekia tik 3 proc svarstome ar tikrai dl 10 milijon kuriuos tikisi surinkti vyriausyb reikia vis kasybos sektori stumti prie islikimo ribos juk vyriausyb pati supranta kad milijardai vaiksto seslinje ekonomikoje ­ kalbjo mintos asociacijos prezidentas antanas bartulis jis tikino kad legaliai dirbancios mons negali didinti net savo produkcijos kainos nes rinkoje yra didziulis kiekis nelegaliai tiekiamo smlio ir zvyro sias iskasenas es parduoda zems savininkai ir naudotojai pagal statymus galintys jas kasti tik savoms reikmms jie lengvai nukonkuruoja legaliai dirbancius karjerus kurie moka visus istekli ir kitokius mokescius manome kad tarifo didinimas dar labiau ispls seslin smlio ir zvyro rink ­ guodsi a bartulis zems gelms ­ valstybs nuosavyb lietuvos geologijos tarnybos direktorius juozas mockevicius kalbdamas apie naujausias salies geologijos tendencijas ir perspektyvas sak kad lietuvos zems gelms yra gerai istirtos o informacija apie jas ­ laisvai prieinama ms salis pasak jo turi pakankamai ne metalini naudingj iskasen ir pozeminio vandens atsarg zems gelms kaip skelbia lietuvos konstitucija yra isimtin valstybs nuosavyb todl valstyb privalo rpintis ja ir uztikrinti racional naudojim valstybei is asmen pamus zem visuomens poreikiams bt galima susi atramos taskas ­ nepamatuotas anot a bartulio keisciausia kad nesant jokio btinumo kelti mokescius iniciatyv rodo aplinkos ministerija kuri nra atsakinga nei uz monetarin nei uz fiskalin nei uz mokesci politik valstybje j stebina ministerijos argumentai jog tarif reikia kelti dl to kad mokescio dalis galutinio produkto savikainoje yra labai maza visk reikt vertinti platesniu mastu ­ valstybs ir verslo poziriu lietuvoje dolomito zvyro smlio niekas neparduoda todl atramos taskas kuriuo vadovaujasi ministerija ­ nepamatuotas yra apie 20 mokesci kurie vienaip ar kitaip formuoja bendr mokestin nast ­ kalbjo asociacijos prezidentas primindamas kad jau 2009-j rugpjt vyriausybei pasilius seimas padidino tarif beveik du kartus statymas sigaliojo nuo 2010 m sausio 1-osios dabar neprajus n dvejiems metams teikiamas naujas silymas didinti tarif dar du kartus kuriame sektoriuje mokesciai keliami sito aplinkos ministerijos atstovai tikina kad kasmet papildomai bus gaunama apie 10 mln lit plauk biudzet o neigiam pasekmi dl statymo pakeitimo aplinkos ministerija nezvelgia nes tarifo dydis istekli kainoje sudaryt tik apie 6 proc si istekli rinkos verts shutterstock

[close]

p. 9

9 grzti lyg bumerangas aplinkos ministerijos kancleris robertas klova sak jog remiantis atliktos analizs duomenimis mokesciai valstybei is naudojancij jos turt imami itin mazi bfl kiais tempais ir mastu ­ teiravosi a bartulis karjer pramon pasak jo per kriz labai nukentjo keli programose 2008 m europos sjungos ir valstybs lsos sudar apie 2,5 mlrd lit kelininkai dav darbo karjer monms ­ smlininkams zvyrininkams dolomitininkams 2009 m liko tik trecdalis t pinig valstyb kaip uzsakov isvis pasitrauk is rinkos palikdama vis sektori likimo valiai privacios statybos sustojo visas sektorius tiek kelininkai tiek karjer asociacijos mons neteko uzsakym ­ sak a bartulis jis pateik bendrovs dolomitas kuriai vadovauja pavyzd 2009 m mons apyvarta siek trecdal 2008-j lygio o 2010 m ­ pus 2008-j lygio apie kok atsigavim galima kalbti ­ stebjosi mons vadovas jus daugiau kaip 22 proc bendra valstybs surenkam mokesci suma irgi sumazt todl toks mokescio didinimas bt nuostolingas 2010 m visa pramon patyr apie 1 mln lit nuostoli o padidinus mokest 5,3 karto jie padidt iki 6,3 mln lit o tarif keliant mazdaug 3 kartus nuostoliai siekt 4 mln lit todl mons bt priverstos mazinti produkcijos savikain atleisdamos darbuotojus ir gavybos apimt nes didinti durpi pardavimo kain beveik nra galimybs renault lietuvos karjer asociacijos prezidentas antanas bartulis dabar neprajus n dvejiems metams teikiamas naujas silymas didinti tarif dar du kartus kuriame sektoriuje mokesciai keliami sitokiais tempais ir mastu pelnas ­ valstybs biudzetui valstybs interesui atstovaujantis aplinkos ministerijos kancleris robertas klova sak jog remiantis atliktos analizs duomenimis mokesciai valstybei is naudojancij jos turt imami itin mazi jis pateik pavyzd sesias tonas sveriantis sunkvezimis zvyro 30 km nutols nuo karjero gali kainuoti 150 lit valstybs dalis nuo 150 lit ­ 3 centai primus statymo projekto pakeitimus bt 6 centai jis sil mokest diferencijuoti mons turincios didelius pelnus turt mokti didesnius mokescius o mazus ­ mazesnius pasak r klovos es skaiciavimai patvirtina jog vokietij vezam istekli vieno kubinio metro kaina pakils vos keliais centais taciau valstyb turs didels naudos mat per pridtins verts mokest pvm ji gals susigrzinti apie 35 mln lit es istekli buvimas po zeme nepateisina to kad supirkusieji zemes zeriasi peln pelnas gautas uz zems gelmse esancius isteklius turt patekti biudzet taigi pasak jo reikt is savinink paimti zem visuomens poreikiams skelbti konkurs gavybai tuomet uz istekli gavyb gaut peln susizert ne zems ar moni savininkai o valstyb vietoj naudos ­ zala prajusi met pabaigoje seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas jonas simnas registravo statymo projekt kuriuo siek bazin mokest uz durpi gavyb padidinti ne daugiau kaip 3 kartus kaip dabar silo aplinkos ministerija bet 5,3 karto ­ nuo 0,62 iki 3,3 lito uz kub m lietuvos geologijos tarnybos ir durpi moni asociacijos uzsakymu vs ekonomini tyrim centras atliko numatomo mokescio padidinimo tak lietuvos durpi pramonei bei valstybs mokesci surinkimui kaip parod analiz tokiu atveju 20­30 proc sumazt durpi gavybos apimtis ir sio sektoriaus darbuotoj skaicius valstyb dl to patirt apie 2,5 mln lit nuostoli per metus ­ vietoj dabar surenkam 21,5 mln lit surinkt apie 19 mln lit mokesci vertinant mokest uz valstybinius gamtos isteklius degal akciz socialinio draudimo ir gyventoj pajam mokest 2010-aisiais buvo sumokta 20 mln lit mokesci is j mokestis uz valstybs gamtos istekli naudojim siek tik 7 proc mat didziausi dal mokesci sudaro darbuotoj socialinio draudimo ir gyventoj pajam mokestis taip pat degal akcizo mokesciai perkant degalus islaid ir naudos analiz rodo kad durpi gamybos bei darbuotoj skaiciui sumaz lietuvos geologijos tarnybos direktorius juozas mockevicius kalbdamas apie naujausias salies geologijos tendencijas ir perspektyvas sak kad lietuvos zems gelms yra gerai istirtos o informacija apie jas ­ laisvai prieinama valstyb zlugdo versl aplinkos ministerijos atstov pozicija dl mokescio didinimo asociacijos lietuvos keliai vykdomajam direktoriui rimvydui gradauskui atrodo beprasmiska pasak jo lietuvoje per metus sunaudojama 7 mln kub m zvyro mazdaug pus sio kiekio panaudojama keliams atnaujinti taciau padengta zvyru kelio danga per trejus metus sudyla sakyciau tai ne statinys o pusgaminis neasfaltuotas kelias ­ tai lyg namas be stogo juk beprasmiska kasmet stog uzdengti plvele uzuot kart uzdengus patvaria danga aplinkos ministerija teigia kad padidinus mokest uz zems gelmi isteklius surinks 10 mln lit pelno taciau kas is to jeigu 8 mln lit turs atiduoti lietuvos automobili keli direkcijai naudos is to valstybei jokios taciau verslo reikalai bus sujaukti ­ kalbjo r gradauskas tokiai jo nuomonei pritar ir lietuvos vandens tiekj asociacijos prezidentas bronius miezutavicius kuris sak ess sitikins kad bet kuri mokesci didinim politik poziris turt bti atsargus ir apsvarstytas didesni mokesciai pasak jo monms yra didelis smgis per kisen dar labiau padidinsiantis nuostolingai dirbanci moni nuostolingum o kai kurias is j netgi suzlugdysiantis aplinkos ministerijai reikt pagalvoti apie investicijas kurios salies ekonomins situacijos tikrai nepagerins aplinkos ministerijos silomi mokesci uz naudingsias iskasenas tarifai litais istekliai anhidritas dolomitas durps klintis smlis moliui liesinti smlis stiklui gaminti smlis silikatiniams dirbiniams kitas smlis zvyras matavimo vnt m3 m3 m3 m3 m3 m3 m3 m3 m3 esamas silomas tarifas tarifas 3,04 6,50 1,3 2,50 0,62 2,00 1,73 0,66 1,2 4,0 0,6 1,10 0,5 0,95 0,6 1,12 aplinkos ministerijos atstov pozicija dl mokescio didinimo asociacijos lietuvos keliai vykdomajam direktoriui rimvydui gradauskui atrodo beprasmiska bfl asmeninio archyvo bfl

[close]

p. 10

10 magistrals vilnius ­ kaunas ­ klaipda deimantas sak p tekorius vienas is kit silom variant ­ statyti estakad kuri sujungt savanori prospekt su klaipd vedancia magistrale taciau sio projekto gyvendinimas kainuot mazdaug dvigubai brangiau nei deimantin sankryza taip pat svarstyta prastos dobilo formos sankryzos galimyb su persirikiavimo juost pailginimu statys estakad dar pries astuonerius metus numatyta sujungti a1 magistral su asigalio gatve jei grandiozin rekonstrukcija vyks taip kaip planuojama dabar sis silymas bus pagaliau gyvendintas kaip konkreciai sujungti miest su magistrale kelprojekto specialistai pasil du variantus pirmasis ­ po magistrale kasti tunel taciau siuo atveju reikt rengti ir vandens siurblin kuri surinkt besikaupiant vanden antrasis ­ statyti estakad pastarasis variantas brangesnis nes reikt panaudoti apie 1 hektar kleboniskio misko ploto p tekoriaus teigimu apsvarscius visus privalumus ir trkumus bei atsizvelgus kauno valdzios pageidavimus linkstama prie antrojo varianto ­ statyti estakad kol dar nepatvirtinta kauno miesto savivaldybs valstybins reiksms misk plot schema savivaldyb kartu su keli direkcija kreipsis aplinkos apsaugos ministerij su prasymu kad numatyt schemoje keli toje misko vietoje kur planuojamas sis nuvaziavimas nuo naujosios sankryzos turt nusidriekti dviraci takas iki vadinamojo kleboniskio tilto kurio taip pat laukia didels permainos tiltas ­ sesi juost rekonstrukcijos metu iskils ir du nauji tiltai dabartinio kleboniskio tilto j sudaro greta vienas kito pastatyti du gelzbetoniniai tiltai per neries up a1 automagistralje siaurinje miesto dalyje vietoje kleboniskio tiltu vyksta judriausias transporto eismas visoje lietuvoje todl j btina platinti vietoje dabar esanci keturi eismo juost atsiras sesios prie dabar stovinci tilt priklijuoti naujas konstrukcijas manoma bet tai nra gerai techniskai be to jie yra pasen todl juos sustiprinti kainuot beveik tiek pat kiek pastatyti naujus todl ir nusprendme statyti naujus ­ sak p tekorius vykdant 13 km a1 magistrals ruozo rekonstrukcij esmins permainos paliest ir ties kleboniskio tiltu esancias sankryzas jonavos g paneri g taip pat ­ sankryzas ties sargnais prekybos ir pramog centru mega dviej lygi sankryza numatyta ties poskiu girait atsiras ir daug nauj jungiamj vietins reiksms keli shutterstock sesios eismo juostos kol kas dar retenyb visame pasaulyje ­ deimanto formos sankryza naujas tiltas per ner du nauji viadukai daug nauj jungiamj keli ir maziausiai 250 mln lit siems darbams gyvendinti tokie yra ambicingi keli direkcijos planai is pagrind rekonstruoti a1 magistrals vilnius ­ kaunas ­ klaipda ruoz ties kaunu nuo 94 iki 107 kilometro sarnas bulota neseniai kauno miesto savivaldybje pristatyta ir didelio atgarsio visuomenje sulaukusi valstybins reiksms magistralinio kelio rekonstrukcijos vizija nra nauja lietuvos automobili keli direkcijos prie susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus pavaduotojas petras tekorius zurnalui keliai ir tiltai sak kad jau pries kelerius metus transporto ir keli tyrimo institutas pareng kelio a1 ruozo 10,00­104,80 km sutvarkymo pagal automagistrali reikalavimus ir besiribojanci keli tinklo sutvarkymo galimybi studij kuria siekta surasti optimaliausius sprendimus kaip s keli paversti arba greitkeliu arba automagistrale t y leisti automobiliams vaziuoti 110­130 km/val greiciu atlikus studij paaiskjo kad didziausios problemos kyla 13 kilometr ruoze ties kaunu nes jame yra didziausias eismo intensyvumas apskaiciuota kad ta vieta uzsikimsti gali apie 2030 m taciau spstys pavyzdziui penktadienio vakarais gali atsirasti ir zymiai anksciau ­ 2020 m ar 2018 m priklausomai nuo automobili srauto augimo ­ aiskino p tekorius transporto spstys siame ruoze is karto susidaro remontui uzdarius bent vien is keturi kelio juost tad btina rengti sesias eismo juostas si kitas etapas didinant a1 magistrals pralaidum bt kelio atkarpos vilnius ­ grigisks rekonstrukcija pasiruosimui ­ ne vieneri metai auksciau paminti darbai tik popieriuje atrodo gana lengvai gyvendinami vien tik parengti technin projekt j rengs kelprojektas uztruks maziausiai pusantr met zems sigijimo klausim sprendimai gali uztrukti net iki trej met sudtingiausias yra zems pamimo valstybs reikmms procesas ­ nedideli plot sigijimas is privaci asmen jie daznai reikalauja kelis ar net desimtis kartus didesns pinig sumos nei yra reali rinkos kaina mes galime mokti tik rinkos kain jei nesusitariame ir procesas pasiekia teismus viskas gali tstis ir metus ir trejus ­ sak p tekorius deimantin sankryza viena didziausi naujovi ir isskiu kelininkams turt tapti vadinamoji deimanto ddi formos sviesoforin biruliski kaunieciams geriau zinoma muravos pavadinimu sankryza be kairij poski kurioje susikerta a1 ir a6 kaunas ­ daugpilis magistrals per biruliski sankryz vaziuojama pagrindin kauno miesto transporto arterij ­ savanori prospekt kol kas toki sankryz visame pasaulyje yra tik astuonios penkios ­ jungtinse amerikos valstijose trys ­ pranczijoje tiesa jav j netrukus gali atsirasti dar apie tris desimtis sios sankryzos pasizymi geru transporto sraut pralaidumu saugumu yra galimyb pritaikyti intelektualias transporto sistemas its fiksuojancias transporto srautus ir automatiskai reguliuojancias sviesoforo cikl trukm ieskojome vairi variant ir pastebjome kad sparciai pasaulyje populiarjanti deimanto formos tipo sankryza cia puikiai tikt lietuvoje prast form sankryzos pareikalaut daug griovimo darb labai pabrangint vis projekt be to reikt papildom zems plot ms silomas variantas ­ pats pigiausias ir efektyviausias is vis manom ­ maziausiai ­ ketvirtis milijardo sutvarkius visus formalumus teks ieskoti finansavimo saltini a1 magistralinio kelio rekonstrukcijai vykdyti kol nra techninio projekto apytiksls sumos skaiciuojamos pagal panasius projektus o kai lendi konkret technin projekt sumos turi tendencij didti 250 mln lit ­ pati maziausia suma kurios gali pakakti rekonstrukcijai ­ teig p tekorius reikiamas lsas planuojama gauti is europos sjungos struktrini fond ar tai realu bus zinoma paaiskjus koks finansavimas keliams skirtas 2014­2020 m uzsitikrinus finansavim ir pradjus konkrecius etapais vykdomus darbus specialist skaiciavimu rekonstrukcij realu pabaigti per ketverius penkerius metus vadinasi visiskai rekonstruotu keliu vairuotojai anksciausiai vaziuos 2018 m taciau greiciausiai ­ ne anksciau kaip 2020 m keli direkcijos vadovai neabejoja kad lietuvos moni ir darbuotoj patirties ir pajgum gyvendinti s vien didziausi per vis atkurtos lietuvos keli istorij projekt tikrai uzteks vykdant 13 km a1 magistrals ruozo rekonstrukcij esmins permainos paliest ir ties kleboniskio tiltu esancias sankryzas jonavos g paneri g taip pat ­ sankryzas ties sargnais prekybos ir pramog centru mega dviej lygi sankryza numatyta ties poskiu girait.

[close]

p. 11

11 bendradarbiavimas gims is abipusio trkumo susisiekimo ministras eligijus masiulis kiti metai bus paskutiniai kai galsime naudotis es struktrini fond parama todl tenka ieskoti nauj iki siol lietuvoje maziau taikyt finansavimo saltini ir vienas is toki yra ppp k daryti kai ko nors labai reikia bet pinig nra toki dilem sprendusi vyriausyb ir lietuvos automobili keli direkcija lakd pristat palangos aplinkkelio tiesimo ir prieziros projekt ­ pirmj salyje keli infrastruktros objekt kuris bus statomas viesosios ir privacios partnerysts bdu valstybs partneri paieska jau sibgjo o met pabaigoje laukiama konkreci sprendim ilona petrauskien reliminarios 88,6 mln lit verts 8,3 km ilgio palangos aplinkkelis bus magistralinio kelio klaipda ­ liepoja dalis nuo palangos nukreipsianti tranzitinio transporto srautus bet didziausias jo isskirtinumas vairuotojams bus nematomas aplinkkelio statyb ir eksploatacijos finansavimui pasirinktas naujas lietuvoje viesosios ir privaciosios partnerysts angl public ­ private partnership ppp bdas konkurs laimjusi kompanija objekt per dvejus metus pastatys ne uz valstybs bet uz savo lsas ir sipareigos rpintis jo eksploatacija dar 23 metus o valstyb per s laikotarp dalimis atsiskaitys su rangovu sio projekto nusprsta imtis daugiau nei pries metus bet kol kas statybos neprasidjo lakd direktoriaus pavaduotojas donatas dudonis patvirtino kad siuo metu metu vyksta palangos aplinkkelio tiesimo ir prieziros konkurso procedros ­ ppp bdu vykdyti projekt pageidaujancios mons jau pateik pasilymus kurie siuo metu nagrinjami bet aiskaus laimtojo dar nra pasak pasnekovo geriausias pasilymas bus isrinktas deryb bdu is pradzi deramasi dl kain o kai suderinamos visos slygos su kiekvienu atskirai tada visi vl teikia patobulintus pasilymus ­ aiskino procedr jis kol kas konkursas dar ne itin pasistmjs priek vyksta tik pirmins derybos bet d dudonis vylsi jog apciuopiami rezultatai turt paaiskti dar pries naujuosius metus iki tol turt vykti ne vienas deryb raundas projekto apimtis gantinai didel tai naujas pirkimas tiek mums tiek paslaugos teikjams ­ jis aiskino priezastis dl kuri projekto planavimas kiek uzsits specialistas patvirtino kad galimybe dalyvauti naujo tipo projekte susidomjo nemazai privataus sektoriaus atstov ilgalaik partneryst su valstybe jie vertina kaip pastovumo stabilumo uztikrinim o valstyb atsikrato prievols pati prizirti naujai pastatyt keli viena procedra atleidzia nuo daug pirkim vien kart perkame vis projekt skaitant ir jo priezir taigi ateityje nebereiks organizuoti konkurs kiekvienam zingsniui zengti ­ sak jis d dudonis prasitar kad toks partnerysts tipas valstybei parankus ir dl biurokratini peripetij privaciam sektoriui investavus statom objekt formaliai nepadidja valstybs skola o tai svarbu siekiant euro vedimo salyje shutterstock lietuvos automobili keli direkcijos generalinio direktoriaus pavaduotojas donatas dudonis viena procedra atleidzia nuo daug pirkim vien kart perkame vis projekt skaitant ir jo priezir taigi ateityje nebereiks organizuoti konkurs kiekvienam zingsniui zengti p pltros programos lsos finansavimas lietuvos keliams sumazjo mazdaug pusiau taip pat zinome kad kiti metai bus paskutiniai kai galsime naudotis es struktrini fond parama todl tenka ieskoti nauj iki siol lietuvoje maziau taikyt finansavimo saltini ir vienas is toki yra ppp ­ sak ministras jo manymu daugiausiai naudos is ppp formos pritaikymo palangos aplinkkelio statyboms gaus gyventojai nes nereiks laukti kol po daugelio met biudzete atsiras atliekam ls bet nemaziau darb pradzios laukia ir rangovai dl e masiulio mint priezasci nuo viesojo sektoriaus uzsakym priklausomiems kelininkams pastaruoju metu itin trksta darb susisiekimo ministras atkreip dmes kad konkurs laimjusi bendrov gaus galimyb ne tik nutiesti bet ir eksploatuoti palangos aplinkkel o uz tai taip pat bus atseiktas uzmokestis pajgum nestokojancioms stambioms monms toks projektas ­ ilgalaik investicija uztikrinanti naud daugiau nei dvidesimciai met nors ir reikalaujanti dideli pradini sipareigojim asociacijos lietuvos keliai vykdomasis direktorius rimvydas gradauskas atskleid kad siuo metu keli tiesimo monms taip trksta darbo kad verslininkams tinka praktiskai bet kokios bendradarbiavimo slygos pasak jo lietuvos kelininkai pastaruoju metu sulaukia tiek mazai uzsakym kad j turim pajgum uztekt atlikti penkiskart daugiau darb mums svarbu turti uzsakym kad galtume veikti duoti darbo zmonms ­ sak jis pasnekovo manymu toks ir yra pagrindinis pagal ppp finansuojam projekt privalumas ­ issaugojamos kelinink darbo vietos o vairuotojams nereikia ilgai laukti kol nutiesiamas kelias tvirtino jog dl kreditavimo ppp bdu vystyti objektai pabrangsta 30­40 proc nors lietuva bt ne vienintel pasaulio salis sutikusi su tokiais sipareigojimais viesosios ir privaciosios partnerysts projektai europoje nra retenyb nors ir nra itin paplit daugiausiai j vykdoma jungtinje karalystje po kelet gyvendinta suomijoje norvegijoje bei danijoje lietuvoje ppp finansavimo bdas taip pat nra visiska naujov tik anksciau jie isbandyti gerokai mazesniu savivaldybi mastu vienu is skmingiausi ppp projekt laikomas ciurlionio tiltas ir estakada kaune objektas jau baigtas juo naudojasi gyventojai o miesto savivaldyb rangovui kasmet moka mazdaug po 5 mln lit bet ne visi ppp projektai skmingi kaune tokiu pat bdu planuota statyti pozemin aikstel vienybs aikstje bet privaci investuotoj pasilyta kaina beveik tris kartus lenk savivaldybs planuot sum todl planus teko atidti net finans ekspert nuomons dl ppp projekt naudos valstybei issiskiria vieni toki partneryst vadina galimybe isjudinti salies ekonomik o kiti atkreipia dmes kad desimtis milijon vertus projektus gali lengvai sipinti politiniai ir asmeniniai interesai saltinis issemiamas todl anot r gradausko per daug ppp projekt valstyb negals apsiimti jei pirmasis pagal si form finansuojamas keli infrastruktros projektas bus skmingas teks numatyti projekt skaiciaus ir apimci ribas tik kol kas neaisku kas sprs kiek projekt bus ne per daug ir kaip bus aiskinamasi ar kokiam nors projektui vietos planuose neatsirado dl sav poreiki taciau apie tokius galimus interes konfliktus r gradauskas atsiliep atsargiai pas mus labai anksti galvojama apie jaucio odos pasidalijim atrodo gal geriau nieko nedarykime kad tik kas nors is to nepasipelnyt ­ sak pasnekovas taciau tiktina kad ppp projektai nevilios lengvo pelno siekianci bet atsakomybe nepasizyminci verslinink lsas naujj palangos aplinkkel investuos patys rangovai o valstyb jiems per tam tikr laik skol grzins todl verslininkams neapsimokt nevykdyti sipareigojim visos slygos bus uztikrintos sutartimi sutartis pareigos kelio statytojus nuolat palaikyti tam tikrus standartus atitinkanci kelio bkl bus sukurtas mechanizmas tam uztikrinti rangovui ekonomiskai neapsimoks sutarties nesilaikyti ­ patikino ir d dudonis kol kas neaisku ar lakd imsis kuruoti ir daugiau ppp projekt tai priklausys nuo bandomojo palangos aplinkkelio projekto skms verslinink suinteresuotumo bei valstybs poreikio taciau greiciausiai tokia partneryst bus vystoma ir toliau kol valstybs kisense svilpauja vjai naujov jautri interesams kol kas atsargiai vertinama ppp bendradarbiavimo forma teoriskai nenuskriaudzia ir valstybs nes si dabar patekusi panasi padt kaip ir jos gyventojai ­ pinig trksta net btiniausiems dalykams kadangi ls grandioziniams keli statybos projektams apmokti stinga valstybei patogu sipareigoti ismokti statyboms isleist sum per por desimci met dar labiau niekas nelaimi kai niekas nevyksta nevadinciau tokios finansavimo formos blogybe greiciau tai ­ iseitis ­ svarst r gradauskas taciau natraliai kyla klausim ­ kas bus jei skol bus statoma daugiau keli infrastruktros objekt lietuvoje ne vienai rajonini ar krasto keli atkarpai btina rekonstrukcija taigi atrodyt vis keli tinkl galima atnaujinti pasitelkus privat kapital bet kelius nutiesusiems verslininkams valstyb vis tiek turs atsiskaityti nors ir ne is karto taigi bendrai finansiniai sipareigojimai nebus mazesni nei is karto atseikjus reikiam sum priesingai e masiulis pa nauda dl stygiaus susisiekimo ministras eligijus masiulis taip pat zvelg daugiau teigiam ppp projekto bruoz nors leido suprasti kad tokia finansavimo forma yra savotiskas issigelbjimas ls stokojanciai lietuvai valstybje yra pakankamai daug reikaling domi projekt bet negalime j vis finansuoti nes nra tiek asignavim kadangi 2009 m buvo labai sumazintos keli prieziros ir sarno mazeikos bfl

[close]

p. 12

12 investicijos kelius atsiperka taupo asociacijos lietuvos keliai uzsakymu uab infraplanas pareng studij darni keli tinklo pltra ir aplinka kurioje issamiai analizuojama kaip keli bkl tiesiogiai susijusi su aplinkos tarsa bei zmoni sveikata o investicijos keli infrastruktr valstybei duoda apciuopiamos ekonomins naudos si studij pakomentavo jos iniciatorius vilniaus gedimino technikos universiteto docentas moksl daktaras virgaudas puodziukas jrat mockuvien kodl apskritai kilo mintis parengti toki studij nagrinjant transporto ir aplinkos santyk atlikta daug tyrim man strigo europos dang asociacijos leidinyje pateikta diagrama kad kelio tiesimas ir priezira aplink tersia tik viena tkstantj dalimi palyginti su transporto priemoni tarsa sios studijos tikslas ir idja buvo paaiskinti kiek mes finansuodami tinkam keli priezir ir pltr galime sumazinti automobili skleidziam tars darnios keli tinklo pltros vizija suformuluoja kokios reikia infrastruktros kuri leist sumazinti poveik aplinkai ir zmoni sveikatai bt atspari galimam klimato kaitos poveikiui bei didint naudotoj saugum jei 2001 2002 m kas nors mans bt paklauss ar manoma pasiekti 2000­2010 m periodo baltojoje knygoje iskelt tiksl zuvusij skaici keliuose sumazinti 2 kartus bciau atsaks kad ne taciau mums pavyko tai pasiekti naujojo periodo baltoji knyga tikrai nekelia pernelyg ambicing negyvendinam tiksl pavyzdziui uztikrinti kad nebt virsijami aplinkos tarsos normatyvai apsaugoti ir gausinti zeldynus tobulinti biologins vairovs apsaugos metodus sukurti taupi ekonomiskai efektyvi ir aplinkai palanki transporto sistem sumazinti neigiam transporto poveik zmoni sveikatai ir aplinkai ­ tai siekiamyb o ne konkrets reikalavimai ir visa tai nuolat daroma 3 darnos principai darnios keli tinklo pltros koncepcija turi tenkinti 3 pagrindinius principus ­ mazinti poveik klimato kaitai zmoni sveikatai ir biologinei vairovei kuriuos is si princip laikote svarbiausiais kuriuos ­ lengviausiai gyvendinamais ir kuriuos ­ pozityviausiais mus supanciai aplinkai darnios keli tinklo pltros 1 tikslas yra mazinti gamtos istekli naudojim degal snaudas tokiu bdu sumazinamos siltnamio efekt ir klimato kait sukelianci duj emisijos sis uzdavinys yra gyvendinamas tiesiant miest aplinkkelius rekonstruojant gatves ir kelius asfaltuojant zvyrkelius pavyzdziui nutiestas 1 km miesto aplinkkelio automobili ismetam co2 duj per 25 metus sumazina 2,7 tkst t ir atitinkamai sutaupoma 1,06 tkst litr degal 1 km rekonstruot gatvi co2 ismetimus per 25 metus sumazina 0,5­1,7 tkst t o degal sutaupoma 0,2­0,7 litr asfaltavus 1 km zvyrkelio per mint laikotarp co2 ismetimai sumazja 0,6 tkst t o degal snaudos ­ 0,23 tkst litr atitinkamai atlikus keli rekonstrukcijos ar remonto darbus galima tiksliai apskaiciuoti kiek mazja zalingas poveikis zmoni sveikatai bei aplinkai tiek nuo tersal tiek nuo sukeliamo triuksmo darnios keli tinklo pltros 2 tikslas yra mazinti poveik zmoni sveikatai o tai gali bti pasiekta mazinant tersal kiekius ir triuksm gyvenamojoje aplinkoje didinant eismo saugum sis uzdavinys yra gyvendinamas tiesiant miest aplinkkelius rekonstruojant gatves ir kelius asfaltuojant zvyrkelius eksploatuojant 1 km aplinkkelio per 25 metus sumazinami kenksming sveikatai tersal kiekiai anglies monoksido 43 t azoto oksid 12 t kiet daleli 600 kg isasfaltavus 1 km zvyrkeli per 25 metus dulktumas aplinkos tarsa kietosiomis dalelmis sumazja 5 t 1 km nu nra negyvendinam tiksl es kelia vis didjancius reikalavimus transporto sriciai susijusius su aplinkos tarsa bei zmoni saugumu tai es direktyvomis bei reglamentais sugula ir lietuvos teisin baz nes yra aiskiai isreiksta baltja knyga bei nacionaline ir es darnaus vystymosi strategija ar sie dokumentai nepriestarauja vienas kitam ir ar yra realiai gyvendinami vienu zodziu galciau pasakyti ­ taip dokumentai nepriestarauja vienas kitam ir yra gyvendinami taip pat norciau atkreipti dmes kad dokumentuose yra teikiamos vystymo kryptys siekiai principai o specialistai lietuvos automobili keli direkcija miesto savivaldybs ­ tai tos organizacijos kurios atsakingos uz infrastruktros priezir bei pltr jie privalo atsizvelgti es diktuojamus principus ir parengti veiklos planus tai politikai gyvendinti tiesto aplinkkelio apsaugo 70 zmoni nuo pavojingo sveikatai triuksmo lygio ir sumazina triuksmo lyg miestuose iki 10 dba rekonstravus kelius padidinus j pralaidum ir pakeitus dangas galima sumazinti triuksmo lyg iki 10 dba ir apsaugoti gyventojus nuo pavojingo sveikatai triuksmo gatvi rekonstrukcija ir remontas sumazina triuksmo lyg iki 6 dba darnios keli tinklo pltros 3 tikslas yra poveikio biologinei vairovei mazinimas diegiant biologins vairovs apsaugos priemones galima panaikinti automobili transporto keliam grsm ir pasiekti kad keliai neturt neigiamo poveikio biologinei vairovei tinkamai parinktos priemons aptvrimai gyvn migracijai tinkami prajimai ir pan panaikina gyvn susidrim su transporto priemonmis keliuose tikimyb tuo paciu sumazina autoavarij skaici padidina ekosistem stabilum es akcentuojama darnos su gamta svok esame nustat kad kai intensyvumas keliuose siekia 10 tkst automobili per par kirsdami tok keli gyvnai praktiskai neturi galimybi isgyventi tai labai akivaizdziai matome pavasar susidr su varlmis per keli migruojanciomis prie vandens telkinio todl prie toki intensyvi keli reikia rengti gyvn migracijos takus nes to nepadarius grasiname sunaikinti vis populiacij toje vietoje kelius investuoto 1 lito grynoji nauda 5 4 3 2 1 0 keli priezira zvyrkeli asfaltavimas pavirsiaus apdorojimas lt faktas nutiestas 1 km miesto aplinkkelio automobili ismetam co2 duj per 25 metus sumazina 2,7 tkst t rekonstravimas ir stiprinimas duomenys is studijos darni keli tinklo pltra ir aplinka inzinerins saugaus eismo priemons bfl

[close]

p. 13

13 lsas tausoja zmog bei aplink manau kad visi sie principai yra labai svarbs tik juos reikia tinkamai panaudoti jei pagerin kelio kokyb galime sutaupyti iki 25 proc degal snaud vadinasi mes 20­25 proc sumaziname lietuvos poveik klimato atsilimui nors lietuvai tai dar nra taip svarbu kaip vokietijai ar pranczijai mums svarbiau mazinti aplinkos tars triuksm avaringum lietuva pries 2­3 metus buvo labiausiai siuo poziriu pavojinga es salis 1000 gyventoj daugiausiai zdavo zmoni autoavarijose ne maziau aktualu ­ triuksmas kadangi ms keliuose riedanci automobili amziaus vidurkis ­ 15­17 met atitinkamai jie kelia didesn triuksm tokio automobili parko tarsa irgi yra didesn jei kelias blogos kokybs krinta vaziavimo greitis ir sparciai auga degal snaudos nelygus kelias ­ padidjusio triuksmo saltinis greicio degal snaud ir autotransporto priemoni eksploatacini islaid priklausomyb nuo kelio dangos ir jos bkls yra tiesiogin skaiciuojant eksploatacijos islaidas didel dal sudaro degal snaudos matome jei kelias lygus juo vaziuojant pasiekiamas optimalus apie 100 km/h greitis atitinkamai degal snaudos yra optimalios kai kelias nelygus duobtas gerokai didja ir degal snaudos keli tvarkydami rekonstruodami pageriname automobilio riedjimo slygas ir iskart sumaziname tars net ir gerai suprofiliuotas lygus zvyrkelis degal snaudas padidina 20 proc o prastas zvyrkelis ­ net iki 30 proc zvyro dang asfaltuodami sudarydami geras vaziavimo slygas sumaziname tiesiogin tars dulkmis maziname automobilio eksploatacines islaidas bei zinoma co2 tars tkstantmecio gatv ­ miesto vidaus pietinis aplinkkelis projekto gyvendinimas atsijo 176,7 mln lit is kuri 142,9 mln lit sudar es parama specialist apskaiciavimu per 25 metus po sios gatvs atidarymo is vieno s projekt investuoto lito bus gauta apie 3,5 lit grynos ekonomins naudos nevertinant ekonomins naudos dl sumazjusio transporto poveikio aplinkai 2,2 litus sudarys automobili transporto sutrumpjusio kelions laiko ekonomin israiska 1,1 lito ­ islaid degalams ir autotransporto priemoni eksploatacijai santaupos o 0,2 lito ­ santaupos dl sumazjusio avaringumo ir isvengt avarij nuostoli pamintinas ir karmlavos aplinkkelio projektas buvo planuoti du aplinkkelio trasos variantai parinktas trumpesnis ­ 4,2 km ilgio variantas kuris bus labiausiai patrauklus tranzitiniam transportui karmlavos gatvmis vaziuos tik vietinis transportas gyvendinus projekt ir nutiesus aplinkkel transporto tersal emisija regione sumazs 5­7 t per metus ateityje tiesiant aplinkkelius lietuvoje j ekonomin nauda isliks tokia pat didel kokia yra siuo metu ar net didesn nes tarsos kaina yra linkusi didti ms vertinimu per artimiausius 10 met vienas litas investuotas miest ir miesteli aplinkkeli tiesim duos apie 3,2 lit grynosios ekonomins naudos kuri sudarys transporto laiko degal ir eksploatacijos islaid santaupos ir avaringumo sumazjimo nauda 10­15 proc o tai ilgalaikje 10 met perspektyvoje duot apie 0,5 mlrd lit ekonomins naudos nutiesus karmlavos aplinkkel triuksmo lygis karmlavos gatvse sumazs iki 10 decibel aplinkkelis sukurs kokybisk gyvenamj aplink 300 karmlavos gyventoj daugs krovininio transporto kokias zvelgiate transporto pltros tendencijas krizs metu eismo intensyvumas siek tiek sumazjo bet dabar jau matome atsigavimo pozymi krovininio transporto intensyvumas baigia pasiekti 2008 m lyg ek pateikia prognoz kad lietuvoje 2008 m eismo lygis bus pasiektas tik 2015 m o po to augs tik krovinio transporto intensyvumas didziosios britanijos ekonomistai transporto sraut intensyvum sieja su ekonomika krovininio transporto priemoni skaicius tiesiogiai priklauso nuo ekonomikos augimo pirmiausiai pradeda augti krovinini transporto priemoni skaicius o po to ­ ekonomika ir priesingai krovinini transporto priemoni skaiciui mazjant smunka ekonomika kol kas didelio bvp augimo prognozuoti negalime lengvj automobili skaicius priklauso nuo gyventoj skaiciaus ir j pajam kai stojome es lengvj automobili parko augimas buvo labai spartus dabar ms salyje turime per 2 mln automobili sis skaicius beveik atitinka gyventoj skaici ir daugiau ar maziau atitinka j pajamas uzsienio ekspertai patvirtina kad lengvj automobili transporto intensyvumas lietuvoje neturt pernelyg kisti atsizvelgdami sias tendencijas kelininkai stengiasi kad keliai bt pritaikyti dabartiniam automobili parkui vystant keli tinkl konkretaus atsakymo nra nes reikia ekonomiskai pagrsto prioritet sraso kai kuriais atvejais zvyrkeli asfaltavimas jei j intensyvumas yra 300­400 automobili per par duoda didel ekonomin naud bet jei pravaziuoja vos 20­30 automobili norimo efekto nesulauksime galbt pagerinsime slygas pakeli gyventojams taciau tai jau prabangos dalykas 4 eismo juostos kelyje vilnius ­ kaunas siandien tenkina automobili srautus taciau kauno aplinkkelis jau kelia rpesci ypac tiltas per ner didesnes problemas matau priemiesci zonose kur keliai turi bti vystomi platinami ypac sankryzos kad automobiliai nestovt spstyse neterst aplinkos pasitelk studijos duomenis galime daryti isvadas kad didziausi naud duoda aplinkkeli tiesimas saugaus eismo priemoni diegimas gatvi rekonstravimas ir pralaidumo didinimas keli rekonstravimas tai ir yra prioritet srasas nepaisant to kiekvien objekt dar reikia vertinti atskirai keli ir gatvi rekonstrukcija keliai gatvs taip pat j sankryzos dazniausiai rekonstruojami siekiant padidinti j pralaidum ir pagerinti eismo slygas miestuose didinant gatvi tinklo bendr pralaidum tiesiamos naujos gatvi jungtys kurios ne tik padidina gatvi tinklo tank bet ir leidzia optimizuoti kelions marsrut sutrumpinti atstum dar viena priemon keli ir gatvi pralaidumui didinti ­ automatizuotos eismo valdymo sistemos kurios leidzia optimaliau valdyti ir paskirstyti automobili srautus operatyviai teikti informacij vairuotojams apie susidariusias nepalankias eismo slygas kad jie galt pasirinkti kit alternatyv marsrut lietuvos automobili keli direkcijos lakd vertinimu vienas litas investuotas keli rekonstrukcij duoda apie 4,1 lit grynosios naudos ms vertinimu dl sultjusi automobili eismo augimo temp ir sumazjusio avaringumo ateityje tokia investicija duos mazesn naud ­ apie 2,5 lit vienas litas investuotas gatvi ar j sankryz rekonstrukcij automatizuot eismo valdymo sistem diegim turt duoti apie 2,8 lit grynosios naudos ms studija labai aiskiai nurodo k duoda vieni ar kiti darbai savo ruoztu valstyb turi atsijoti prioritetus vertinti lietuvos kio vystymosi kryptis ir nustatyti kur leisti biudzeto lsas kur ekonominis efektas didesnis tai labai priklauso nuo valstybs politikos kokios valstybs strategins kryptys ar lietuvoje svarbiausia ­ ekologinis kaimo turizmas ar pramon inovacijos ar finansinis tarpininkavimas ir t t ar geriau asfaltuoti zvyrkelius ir sudaryti geresnes slygas misk zems kiui o gal vystyti magistralinius kelius kad bt skatinamas tranzitas ar bsime sykstuoli kaimas iskelti tikslai ­ kilns taciau jiems gyvendinti reikia istekli ar ms valstyb pajgi sklandziai bei laiku juos gyvendinti kaip kad reikalauja pavyzdziui baltojoje knygoje nurodyti terminai konkretus pavyzdys darnios keli tinklo pltros 1 tikslas yra mazinti gamtos istekli naudojim degal snaudas tokiu bdu sumazinamos siltnamio efekt ir klimato kait sukelianci duj emisijos sis uzdavinys yra gyvendinamas tiesiant miest aplinkkelius rekonstruojant gatves ir kelius asfaltuojant zvyrkelius kaip lietuva gyvendina s tiksl ir ar finansiniai istekliai leidzia suspti su keliamais reikalavimais atsakydamas s klausim norciau priminti vaikams skaityt knygut piestukas ­ burtininkas ten buvo pasakl sykstuoli kaimas kur keliautojas atvyko vien kaim kurio gyventojai skurdo ir dar padidino taupymo program valgyti vienkart per dien o arkl serti kart per dvi dienas rezultatas buvo toks kad nusilps arklys nebepakilo o isalk zmons buvo nedarbingi keliautojas pasisil padti ir privert zmones gerai maitintis jie pradjo efektyviau dirbti ir kaimas suklestjo jei mes dabar turime nuostoli dl avarij degal snaud ir zinome kad dj vien lit sutaupysime tris kvailai pasielgtume to lito neinvestuodami nors sutaupysime tik rytoj pavyzdziui jei tiesdami aplinkkel investuojame lit po artimiausi penkeri met mums grzta 3,2 lit ar galime sau leisti elgtis kaip sykstuoli kaime ­ neisleisti lito ir negauti tokios grzos poveikis zmogaus sveikatai darnios keli tinklo pltros 2 tikslas yra mazinti poveik zmoni sveikatai o tai gali bti pasiekta mazinant tersal kiekius ir triuksm gyvenamojoje aplinkoje didinant eismo saugum ar yra nustatytas tiesioginis poveikis zmoni sveikatai susijs su keli infrastruktra bei kok efekt turi infrastruktros gerinimas dl vieno autovykyje zuvusio zmogaus ms visuomen patiria 1,85 mln lit nuostoli tokiu bdu paskaiciuota kad vien 2010 m dl avarij salies ekonomika prarado 1,3 mlrd lit eismo saugumo gerinimas leist siuos nuostolius sumazinti lakd vertinimu inzinerines saugaus eismo priemones valstybins reiksms keliuose investuotas vienas litas dav apie 4,6 lit grynos naudos dl si investicij btent valstybins reiksms keliuose per 2007­2010 m gerokai sumazjo avarijose patirt nuostoli ­ zuvusij skaicius sumazjo 2 kartus suzeistj ­ 1,7 karto o bendras avarij skaicius ­ daugiau kaip 3 kartus 2007-aisiais trys is keturi eismo vyki su mirtinomis pasekmmis vykdavo valstybins reiksms keliuose siuo metu ­ tik vienas is dviej miestuose inzinerini saugaus eismo priemoni diegimo nauda siek tiek mazesn nes ten dominuoja techniniai eismo vykiai o avarijos su zmoni aukomis vyksta reciau sumazjus avaringumui saugaus eismo priemoni diegimo nauda jau nebus tokia akivaizdi taciau ji isliks labai reiksminga vien valstybins reiksms keli rekonstrukcija pagal nauj projektavimo taisykli reikalavimus ir j atpazstamumo gerinimas gali padti sumazinti avarij skaici valstybins reiksms keliuose dar apie greicio degal snaud ir autotransporto priemoni eksploatacini islaid priklausomyb nuo kelio dangos ir jos bkls 120 vidutinis automobili srauto greitis km/val 100 80 60 40 20 0 0 2 nauja lygi patobulinta danga greitis kuras ir apei 4 6 8 10 12 14 dangos nelygumas pagal iri m/km nenauja geros bkls patobulinta danga turinti defekt ir nelygum prizirima ir taisoma danga patenkinamos bkls patobulinta danga labai geros bkls zvyro danga blogos bkls vietomis duobta danga geros bkls zvyro danga sena neprizirima duobta danga patenkinamos bkls zvyro danga blogos bkls zvyro danga 2500 2000 1500 1000 500 0 16 kuras ir apei litrai tkst auto km didziausia nauda tiesiant aplinkkelius didziausia nauda tiek aplinkai tiek transportui tiesiant aplinkkelius yra tada kai aplinkkelis leidzia sutrumpinti keli tada atsiranda automobili ridos ekonomija sutaupoma laiko degal kit automobili eksploatacini islaid aplink patenka maziau tersal taciau daznai aplenkiant miest ar gyvenviet kelias nesutrumpja ar net pailgja net ir tokiais atvejais aplinkkelio statyba gali bti naudinga nes padidja susisiekimo greitis vidutinis greitis kelyje sudaro apie 90 km/val kai tuo tarpu mieste ­ apie 40 km/val ir maziau nustatyta kad vidutinio dydzio sunkvezimio prastova kainuoja 26 litus uz valand o 5 asi vilkiko ­ apie 60 lit uz valand taip pat gali sumazti degal snaudos jei kelions atstumas aplinkkeliu pailgja nedaug degal snaudos gali bti mazesns nes vaziuojama optimalesniu greiciu maziausios degal snaudos yra vaziuojant 60­90 km/val greiciu ir tolygiau kadangi beveik nra stabdymo ir greitjimo ciklus sukelianci veiksni sankryz perj lto visuomeninio transporto ir pan nustatyta kad net esant vienodam vidutiniam greiciui degal snaudos vaziuojant miesto rezimu yra vidutiniskai 25 proc didesns uz degal snaudas vaziuojant uzmiescio rezimu ne maziau svarbu veiksnys kad gali sumazti avarij keliuose yra grieztesni reikalavimai eismo slygoms ir saugumui nei gatvse tiesa nors apskritai avarij keliams tenka maziau nei gatvms dl didesni vaziavimo greici avarij nuostoliai keliuose gali bti skaudesni pavyzdziui 2009 m vilniuje buvo baigta tiesti 4,2 km ilgio a kategorijos duomenys is studijos darni keli tinklo pltra ir aplinka

[close]

p. 14

14 bti ar nebti regiono keli shutterstock apie tai kad bus vykdoma regionini keli moni reforma kalbama jau seniai zodis kaip zvirblis islk is susisiekimo ministerijos lietuvos automobili keli direkcijos valdinink lp ir jo jau nebesugrzinsi neklaidinsime galutins regiono keli moni reorganizacijos koncepcijos dar nra ji buvo pateikta susisiekimo ministerijai taciau sulaukusi pastab sugrzinta keli direkcijai tobulinti pastaroji naujj variant turt pateikti spalio pabaigoje taigi dabar dokumentas vis dar saugomas uzrakintas po devyniais uzraktais bet kelininkai sia tema diskutuoja ir gerai galbt j zodis nes racionalaus grdo jrat mockuvien 11 moni turi 47 keli tarnybas kt j skaicius monse svyruoja nuo trij iki sesi tuo tarpu tarnyb prizirim keli ilgis svyruoja nuo 119,5 km vievio kt iki 644,42 panevzio kt moni administracij vidurkis yra 23­24 darbuotojai preliminarus reformos tikslas ­ stambinant regiono keli mones mazinti administracijos darbuotoj skaici taciau pleciantis teritorijoms ar nenukents pagrindinis si tarnyb darbas ­ prizirti kelius 1995 m vykdant keli prieziros moni reform visos rajonins organizacijos buvo prijungtos prie apskrities centro moni visi kalbinti kelininkai teig kad tai buvo skminga reforma iki tol keli direkcijai daugiau pussimcio moni valdyti buvo sunku o optimizavus j tinkl centrins bstins atsidr mazdaug regiono viduryje jei per pastarj reform mazesns apskritys bus prijungiamos prie didesni issipltusi teritorij prizirti bus labai sudtinga l ietuvoje valstybs keli rutinins prieziros darbus atlieka 11 valstybini moni pagal region pavadint regiono keliai jos yra ir keli savininks ir prizirtojos kitus didesns apimties darbus dangos zenklinim atitvar rengim visus periodins prieziros darbus ir kitus atlieka privacios mons isrenkamos konkurs bdu daugiausia dmesio skiriama keli priezirai ziem ir vasar asfaltbetonio dangoms taisyti zvyrkeliams ir kelkrasciams tvarkyti keliams zenklinti keli tarnybos priziri ir pltoja keli infrastruktros objektus pscij ir dviraci takus apsauginius atitvarus poilsio ir automobili aiksteles autopaviljonus autobus sustojimo aiksteles su peronais oro slyg keliuose stebjimo transporto eismo apskaitos sistemas ir kitus neatidliotinus darbus jei bus prijungti kaip teigia v taurags regiono keliai direktorius vytautas povilaika kol kas numatytos tik reformos kryptys taciau pries vykdant koki nors reform reikia aiskiai matyti kokio tikslo siekiama ir k jis duos kitaip tariant prasm ir rezultatas kuo nauja sistema bus geresn nei dabar veikiancioji bus sudtingiau prizirti kelius ir kontroliuoti j kokyb nes teritorija gerokai issipls apims po 6­7 rajonus tiesa kazkiek sumazs administravimo islaidos ­ teigia v povilaika pagal dabar sklandanci reformos versij kelius valdyti turt atskira mon o regiono keli monms bt palikta tik juos prizirti dabar pastarosios vykdo ir valstybini keli savininks funkcijas sutikime kad naujai sukurtai monei irgi reiks darbuotoj tad sunku pasakyti kas bus panaikinus vienas pareigybes ir sukrus kitas jei ruosiamasi privatizuoti kelius tai vlgi bloga praktika nes beveik visoje europoje kelius priziri valstyb ls keliams prizirti nuolat trksta j stengiamasi gauti ir per savivaldybes organizuojami vairs konkursai mon gauna papildomai pinig kad geriau vykdyt veikl islaikyt darbuotojus kalbti apie privatizavim galima tik tuomet kai yra deramas finansavimas valstybins mons kiek gauna ls tiek j ir isleidzia keliams tvarkyti jei privatininkas kalba apie peln reiskia kad kazko nepadaro ­ samprotavo sis pasnekovas ir pateik konkret pavyzd kai pernai ziem vis mnes be perstojo pust taurags regiono keliai kiek buvo uzdirb ls per 11 met mnesi tiek ir isleido jei bus privati bendrov ji nenaudos sukaupto pelno papildomiems darbams atlikti reformos turi bti rimtai isdiskutuotos ir po to priimtas sprendimas ar jos duos reikiam rezultat neseniai lankms vokietijoje kur pries darant keli reform buvo atliktos issamios studijos analiz vertinamas netgi mikroklimatas monse kol gal gale nusprsta keli priezir palikti valstybei vokieciai jei jau priima sprendim prie jo daugiau negrzta ­ is svetur atsivezta patirtimi dalijosi v povilaika jei reforma bt vykdoma pagal numatom model telsi marijampols alytaus region keli mons bt naikinamos ir prijungiamos prie didzij miest taurags regiono keliai turt bti prijungti prie klaipdos regiono keli siuo metu v utenos regiono keliai laikinai direktoriaus pareigas einantis valdemaras burauskas nieko konkretaus apie bsim reorganizacij pasakyti negaljo tik nuogirdas jog reforma tikrai bus kalbama kad is 10-ies region keli moni liks penkios utenos regiono keliai bus jun lietuvos valstybin keli prieziros sistema susisiekimo ministerija lietuvos automobili keli direkcija prie susisiekimo ministerijos alytaus keli tarnyba lazdij keli tarnyba varnos keli tarnyba jonavos keli tarnyba kaisiadori keli tarnyba kauno keli tarnyba kdaini keli tarnyba prien keli tarnyba raseini keli tarnyba klaipdos keli tarnyba kretingos keli tarnyba skuodo keli tarnyba siluts keli tarnyba marijampols keli tarnyba saki keli tarnyba vilkaviskio keli tarnyba akmens keli tarnyba joniskio keli tarnyba kelms keli tarnyba pakruojo keli tarnyba radviliskio keli tarnyba siauli keli tarnyba taurags keli tarnyba jurbarko keli tarnyba silals keli tarnyba telsi keli tarnyba plungs keli tarnyba mazeiki keli tarnyba anyksci keli tarnyba ignalinos keli tarnyba molt keli tarnyba utenos keli tarnyba zaras keli tarnyba vilniaus keli tarnyba salcinink keli tarnyba sirvint keli tarnyba svencioni keli tarnyba trak keli tarnyba ukmergs keli tarnyba raseini keli tarnyba sirvint keli tarnyba vievio keli tarnyba v alytaus regiono keliai v siauli regiono keliai v kauno regiono keliai v taurags regiono keliai v telsi regiono keliai v klaipdos regiono keliai v utenos regiono keliai v marijampols regiono keliai v vilniaus regiono keliai panevzio keli tarnyba pasvalio keli tarnyba rokiskio keli tarnyba kupiskio keli tarnyba birz keli tarnyba v panevzio regiono keliai v automagistral v puodziuko duomenys

[close]

p. 15

15 moni reformai giami prie panevzio regiono keli mons tai bus didziausia lietuvoje regiono keli mon nes prie dabar 5 keli tarnybas turincios panevzio mons bus prijungtos dar 5 utenos regiono anyksci ignalinos molt zaras ir utenos keli tarnybos tokiu principu jungiant kiti didesni regionai tarkim klaipdos turt 7 tarnybas marijampols ­ 9 vis dlto laikinasis direktorius mano kad nors moni struktra ir keisis darb organizavimas nelabai kis juk darbuotojai is panevzio nevazins zarasus ar ignalin kasdien po 200 kilometr ankstesni keli prieziros moni reforma buvo naudinga tuo kad rajonus prijungus prie apskrici centr supaprastjo veiklos koordinavimas kai daugiau uzpusto ignalinos rajone maziau ­ anyksci galima permesti keli valymo technik ignalinos pus koordinavimas is vieno centro regionin keli priezira buvo organizuojami tolygiau efektyviau ­ patirtimi dalijosi v burauskas sunku patikti kad sujungus regionines tarnybas technika is panevzio vyks utenos rajon kazkokios teritorins tarnybos ir j koordinavimo centrai vis vien turt likti tik ataskaitas reiks teikti jau ne keli direkcijai o regiono centrinei tarnybai paciose administracijose darbuotoj gal kiek ir sumazs taciau tarnybose atleisti jau nebra k ekonomikos krizei uzklupus lietuv ir taip pavyzdziui utenos regiono keli monje nuo 400 liko 280 darbuotoj tis gali bti kad issamios informacijos kas dedasi keliuose nebeturs nei keli direkcija nei region tarnybos taigi yra reformos ir plius ir minus reformuoti reikia taip kad valstybei bt naudinga vyrauja 8 keli prieziros modeliai vilniaus gedimino technikos universiteto vgtu docentas dr virgaudas puodziukas dar pernai atliko issami keli prieziros sistemos analiz jis isskyr astuonis pasaulyje vyraujancius keli prieziros modelius daugelis transporto departament jungtinse amerikos valstijose jav kai kurios kanados provincijos kelios australijos valstijos ir keletas europos sali taip pat lietuva vis dar islaiko nemaz dal keli prieziros rinkos veiklos valstybs rankose tai prieziros savo jgomis modelis zinomas kaip tradicinis modelis siuo atveju arba valstybs sektoriaus darbuotojai arba kurtos specialiosios mons atlieka rutininius keli prieziros darbus ir teikia paslaugas btina pazymti kad kai kurios salys dal keli prieziros darb atlieka savo jgomis o kit dal ­ skelbdami konkursus viesj pirkim bdu pavyzdziui vokietijoje visa sistema yra valstybin darbus savo jgomis atlieka valstybei priklausancios pelno nesiekiancios staigos keli prieziros tarnybos ir meistrijos kai kurios salys kaip estija tik dal keli prieziros darb vykdo konkurso bdu salys naudojancios s model pasilieka dal darbo jgos kad atlikt vairius keli prieziros darbus savo jgomis o likusi dal darb perka viesj pirkim bdu estija praktikuoja s metod ir taip pat leidzia savo padaliniams dalyvauti bet kuriuose darb viesuosiuose pirkimuose konkuruojant su privaciu sektoriumi estijoje rangos bdu atliekama 63 proc rutinins keli prieziros kompleksinis prieziros modelis arba kitaip anglo-saks modelis taikomas kai perkami rutinins ir periodins keli prieziros darbai kartu taip sujungiami visi prieziros darbai vien sutart isskyrus tilt rekonstrukcij pagrindin priezastis kodl sis modelis buvo pavadintas anglo-saks tai kalbos bendrumas ir anglakalbi sali pirmavimas vystant prieziros sutarci sudarymo metodus anglija padalinta 14 region kiekviename regione yra nka padalinys jis samdo privacias bendroves kurios vykdo keli priezir kontraktas apima vien region visus nuolatins prieziros darbus vasar ziem kai kuriuos periodins prieziros darbus avarij padarini salinim ir numatytus keli patobulinimo darbus darbais pagrstas prieziros modelis ­ pardavjo modelis ­ priskirtinas toms keli administracijoms kurios perka vairius keli prieziros darbus priezastys daznai bna vairios noras subalansuoti administracijos darbo krv arba tikintis kad privaci rangov atliekamas darbas jei turs prijungti klaipdos regiono keli direktorius petras kaucikas irgi kol kas nezino tolesns reorganizacijos eigos taciau klaipdos regiono keli mon kadangi yra regiono centras ir nutolusi nuo dideli miest turt islikti sio pasnekovo nuomone reorganizacija neturt bti vykdoma aklai prijungiant apskritis pavyzdziui telsi ar taurags rajonus prijungiant prie klaipdos regiono mano nuomone turt bti jungiami atskiri rajonai o ne regionai pavyzdziui taurags region prijungus prie klaipdos pastarajai priklausyt jurbarko rajonas kuris beveik pasiekia kaun tad neracionalu vykdyti keli priezir is klaipdos vos ne iki kauno arba prie siauli regiono prijungus telsi region plungs rajonas tekt siauliams ir siauli kelininkai vykt beveik iki klaipdos vykdant reform tikslingiausia bt tiesiog pamus zemlap zirti koks rajonas atsiduria arciausiai regiono centro ir kur racionaliau prijungti jei jau vyksta stambinimas tai prie klaipdos regiono keli skuodo kretingos klaipdos ir siluts rajon keli tarnyb galt bti prijungti plungs rietavo silals taurags rajonai o jurbarkas priskirtas kaunui mazeikiai ir telsiai ­ siauliams ­ savo nuomon issak klaipdos regiono keli direktorius p kaucikas sis pasnekovas irgi nezvelgia svarios reformos naudos valstybei mano nuomone vienareiksmiai pasakyti kad valstybei bus naudos sunku jei jau tauragje ar telsiuose sumazs ar isvis neliks administracijos tai kitur darbuotoj turs padaugti kita vertus norint efektyviai prizirti kelius issipltus geografijai padids transporto ir kitos islaidos taigi augs darbo snaudos dabar regionai nra dideli todl mes turime gana issami informacij kas vyksta kuriame nors rajone ir kelio ruoze ispltus regiono apim bus efektyvesnis sis pardavjo modelis dazniausiai taikomas parenkant rangov pagal maziausi kain ar vienetinius darb kainius kartais net valandinius kainius darbai bna vairs bet dazniausiai sniego valymas zols pjovimas horizontalus dangos zenklinimas poilsio aiksteli priezira valymas siuksli surinkimas ir kiti prieziros darbai tok model iki siol taiko lenkija rutinins prieziros modelis arba kaip prasta sakyti saltojo klimato modelis taikomas parenkant rangovus praktiskai visiems sutartins keli prieziros darbams pagal keli tinklo dalies princip pagrindin priezastis pavadinti j saltojo klimato modeliu buvo siaurje esanci sali bendradarbiavimas ir periodini keli prieziros darb traukimo kontrakt sudtingumas s model taiko kanadoje alberto brit kolumbijos ir ontario provincijos suomija norvegija svedija jav floridos dot n zelandija olandija ir latvija kartais mazos investicijos gali bti traukiamos prieziros kontrakt pagal sutartines kainas arba darbai perkami papildomo viesojo pirkimo bdu saltojo klimato modelio tipiniai darbai priezira ziem sniego valymas ledo tirpdymas priezira vasar duobs ir plysiai vandens nuleidimas drenazas valymas zvyrkeli priezira augmenija ir siuksls kelkrasci remontas tilt valymas ir apziros horizontalus zenklinimas atitvar taisymas ir atstatymas apsvietimas pavoj likvidavimas ir t t v puodziuko studija tik dar kart rodo kad pasaulyje veikiantys kuo vairiausi keli prieziros modeliai leidzia perimti geriausi patirt ir nepadaryti klaid koks modelis tinka lietuvai pasak vgtu docento v puodziuko lietuvos automobili keli kio valdymo sistema gana gerai subalansuota ir palyginti su kaimyninmis valstybmis pasiekia geresni rezultat uz mazesn kain krizs 2009­ 2010 m laikotarpiu buvo sutaupyta 33 proc keli prieziros ls praktiskai nebloginant eismo slyg mokslininko nuomone siekiant keli prieziros darbus pirkti viesj pirkim bdu tinkamiausia bt taikyti saltojo klimato model v puodziukas dar 2010 m pasil dabar veikiancio keli prieziros modelio reorganizacij steigti dvi naujas valstybs mones kurioms bt paskirstytos 11 valstybs moni funkcijos vienai is j atitekt keli valdymo ir kontrols funkcijos o kitai ­ keli prieziros funkcijos tokia pertvarka sudaryt prielaidas taikyti rinkos kain mechanizm vietoje normatyvini kaini bt mazinamos moni veiklos administracins snaudos didinamas darbo efektyvumas taip pat bt lengviau atskiriamos keli prieziros vykdymo ir organizavimo bei keli prieziros kontrols funkcijos reformos turi bti rimtai isdiskutuotos ir po to priimtas sprendimas ar jos duos reikiam rezultat vokietijoje pries darant keli reform buvo atliktos issamios studijos analiz vertinamas netgi mikroklimatas monse kol gal gale nusprsta keli priezir palikti valstybei iii prieziros lygis privest km 12,732 46,812 29,648 25,66 28,42 61,4 4,824 0 4,96 31,84 414,492 660,788 keliai km 924,894 1718,62 1183,591 1029,715 1711,070 1879,36 955,194 800,241 1978,303 1698,745 13579,733 privest km is viso km 924,894 1471,005 1718,62 2676,610 1183,591 1870,331 1029,715 1572,168 1711,07 2441,246 1879,36 2782,250 955,194 1445,010 800,241 1311,382 1678,303 2500,717 1698,745 2782,273 415,417 13579,733 21268,409 viso privest km 4280,094 7952,012 5385,753 4456,065 6320,460 7874,340 3936,594 3802,707 6748,387 8372,125 7061,164 66189,701 valstybins reiksms keli ilgiai privestiniais kilometrais 2010 m valstybs mon magistraliniai keliai krasto keliai rajoniniai keliai ii lygis ziem iii ­ visi ii lygis ziem iii ­ visi i lygis ziem iii ­ visi kiti darbai kiti darbai kiti darbai privest jungiamieji keliai skirprivest privest keliai su asfalto danga kuriuokm ting lygi sankryzose km km km km se eismo int 1000 aut par alytaus regiono keliai 94,521 756,168 389,97 2339,82 61,62 246,48 3,183 kauno regiono keliai 187,07 1862,8 620,05 3720,3 150,87 603,48 11,703 klaipdos regiono keliai 76,85 864,32 449,317 2695,902 160,573 642,292 7,412 marijampols regiono keliai 120,685 984,752 364,433 2186,598 57,335 229,34 6,415 panevzio regiono keliai 134,831 1182,4 508,595 6051,57 86,75 347 7,105 siauli regiono keliai 219,18 1992,08 603,33 3619,98 80,38 321,52 15,35 taurags regiono keliai 66,09 528,72 376,476 2258,856 47,25 189 1,206 telsi regiono keliai 67,23 537,84 344,491 2066,946 99,42 397,68 utenos regiono keliai 157,78 1262,24 572,174 3433,044 92,46 369,84 1,24 vilniaus regiono keliai 198,816 1681,656 710,518 4263,108 174,194 696,776 7,96 automagistral 415,417 6646,672 0 0 103,623 is viso 1738,47 18269,65 4939,354 29636,12 1010,852 4043,408 165,197

[close]