p. 1

2010 m spalis nr 2 issn 2029-4514 skol ekvilibristika vertinus preliminari 2010 m keli finansavimo programos smat kuri siekia 881,749 mln lit ir skol rangovams bei savivaldybms 181 mln lit reali si met smata yra tik 700 mln.lit regioninius kelius uzklupo negandos pirminiais duomenimis skvalas sukl nuostoli uz 240 tkst lit bet tai ­ tik momentins islaidos paskaiciuotos uz keli isvalym nuo uzvirtusi medzi ir kelio juost zenkl bei atitvar atstatym pasitvirtinusi druskinink koncesija idja imtis kapitalins gatvi ir kai kuri savivaldybs keli rekonstrukcijos paciame sunkmecio karstyje tapo issigelbjimu gatves nuolat lopiusiems druskininkieciams ziema 2011 uz papildomus darbus ­ papildomi pazadai prajusi ziem nurzus trecdal sumos tradiciskai skiriamos keli priezirai saltuoju met laiku lietuvoje nebeliko nei vienos transporto arterijos kurioje bt dirbama pagal vadinamj pirmj prieziros lyg kai visas 24 valandas tarnybos priziri keli siemet duotas pazadas nuo kit met sausio skirti papildom ls uz kurias bt galima dvi svarbiausi lietuvos keli atkarpas prizirti pirmuoju lygiu taciau netolima ateitis parodys ar tam pakaks pinig.

[close]

p. 2

2 redakcijos skiltis valstybinio ir privataus daugelyje vakar valstybi greitkeliai ir kiti inzineriniai renginiai tiesiami bei statomi valstybinio ir privataus kapitalo partnerysts principu prielaidos j diegti egzistuoja ir lietuvoje vis dlto tokie sumanymai kol kas sunkiai skinasi keli viet po saule padt pakoreguot nebent operatyvs salies vyriausybs sprendimai kuri iki siol nra kiek kainuoja spaudas asfalte brandaus socializmo laikais su lietuvos vardu buvo siejama keletas stereotip ­ ms salies sostin yra ryga ir cia es labai geri keliai lyginant su anapus uralo besidriekianciais vieskeliais kur klimpsta net viksrin technika msisks transporto arterijos atrod tobulos deja atsivrus sienoms senj zemyn pasirod kad komplimentai svelniai tariant zarstyti avansu kai kurie keliai nuo vilkik vilkstini pradjo eizti tiesiog akyse to priezastis ­ labai paprasta msiski keli tinklas nebuvo pasiruoss eurointegracijai nes pagrindiniai salies keliai sovietmeciu buvo projektuoti iki 10 ton apkrovos asiai didziausia leidziama mas sunkvezimiams buvo padidinta iki 40 ton o vienos asies apkrova ­ iki 11,5 tonos kadangi pasigirti efektyvia kontrols sistema tuomet lietuva negaljo transportininkai nesikuklindavo savo vilkikus pakrauti dar daugiau tokiam svoriui buvo pritaikyta tik apie 20 proc magistralini ir krasto keli rajonini ir tuo labiau vietini keli dang pritaikymo sunkesniems automobiliams darbai apskritai nepasiek zinant siuos dalykus uzdegta zalia sviesa 48 tonas sveriancioms masinoms tiesiog glumina ketinim 20 proc padidinti krovinini transporto priemoni mas politikai vadina netursianciu didels takos keli bklei ir dziaugiasi gerjanciomis verslo slygomis taip pat ­ numatomomis didesnmis plaukomis biudzet nes uz galimyb vezti sunkesnius nei 40 t krovinius vezjai turs susimokti vienkartin metin mokest kuris galt siekti nuo 750 iki 1 300 lit k gi dabar bent jau aisku kiek kainuoja teis asfalte palikti savo spaud redaktorius renaldas gabartas rajusi met vidurvasar premjero andriaus kubiliaus iniciatyva sudaryta darbo grup atrinko sesis bandomuosius projektus kuri pltroje galt bti gyvendinta viesoji ir privacioji partneryst ppp jie aprp sveikatos svietimo transporto ir kit sektori sferas iki siol pagal ppp princip pajudjo vos du objektai sostinje deja nesusij su keliais tuo tarpu kelinink teigimu ppp princip taikymas ypac aktualus netolimoje ateityje baigiant isnaudoti 2007­2013 m finansinio laikotarpio es fond keliams skirtas lsas kaip po 2011 m teks atstatyti provzuotus kelius ir braskancius tiltus klausimas kol kas lieka be atsakymo p gal mokesciai renkami btent uz naudojimsi keliais si met kelinink biudzet sudaro 864 mln lit j galima bt padidinti dar bent penktadaliu kasmet papildomai skiriant apie 20 proc ls numatyt ppp projekt pltrai turi didel potencial pasak susisiekimo ministerijos transporto politikos departamento strateginio planavimo skyriaus vedjo pavaduotojo l.e.p grazvydo jakubausko efektyviam bendradarbiavimui tarp viesojo transporto sektoriaus institucij ir privataus transporto bei logistikos verslo didziausi postm suteik 2007 m steigta lietuvos intermodalin transporto technologij platforma ji vienija stambiausias viesojo mokslo ir privataus sektoriaus transporto bei logistikos institucijas staigas mones asociacijas privataus ir viesojo verslo partnerysts finansavimo mechanizmas vertinamas kaip turintis didel potencial jau atlikti kai kurie svarbs zingsniai ypac keli transporto sektoriuje o siais metais planuojama pradti pirmj nacionalin vpp palangos aplinkkelio statybos ir prieziros bandomj projekt ­ teigia g jakubauskas biudzetas padidt penktadaliu kelininkams atsidrusiems finansini negand akivaizdoje ppp pasilyt real keblios padties sprendim 2009 m kelinink biudzetas palyginti su 2008 m buvo apkarpytas 57 proc ­ iki 0,8 mlrd lit dl to teko atidti daugyb itin svarbi projekt nors is surenkam akciz uz degalus buvo finansuojamos vairios valstybs islaikomos sritys isskyrus keli infrastruktr tokiai praktikai beje priestarauja es teisynas nes de mnrastis leidjas direktorius vyriausiasis redaktorius leidinio redaktorius redakcija el pastas tinklalapis kalbos redaktor maketo redaktorius klaipdos sk vadovas reklama keliai ir tiltai © issn 2029-4514 vs transporto media centras algirdas ausra gytis vincevicius renaldas gabartas j basanaviciaus g 45 lt-vilnius keliai@tmc.lt www.keliaiirtiltai.lt anzelika smetonien kstutis jonaitis artras ausra +370 5 2481536 +370 46 311318 nuotraukos uab baltijos fotografijos linija shutterstock andrius ufartas sarnas mazeika tomas urbelionis redas vilimas kstutis vanagas artras ausra shutterstock uab spaudos kontrai 4 000 vnt redakcija neatsako uz reklam turin ir kalb kopijuoti ir platinti leidinio tekstus ir vaizdo informacij draudziama virselio nuotrauka spausdino tirazas

[close]

p. 3

3 kapitalo partnerysts uzuomazgos perduodant privaciam sektoriui pagal ppp partnerysts sutart privaciam subjektui gali bti suteikta teis vykdyti veikl susijusi su infrastruktros taip pat naujo arba jam perduoto valdyti ir naudoti valstybs ar savivaldybs turto projektavimu statyba rekonstravimu remontu atnaujinimu valdymu naudojimu ir priezira bei viesj paslaug teikimu transporto srityje tad is esms privats investuotojai galt dalyvauti visuose siose srityje kio ir finans ministerijos inicijavo btinas pataisas lietuvos teisinje sistemoje kad ppp modeliai galt bti kuo greiciau taikomi praktikoje nuo 2010 m sausio 1 d sigaliojo keletas svarbi investicij statymo pakeitim reglamentuojanci galimas partnerysts formas o jas lydintys teiss aktai numat toki projekt rengimo ir atrankos tvark pasak g jakubausko be ppp modelio taikymo lietuvos transporto sektoriuje vien tik biudzeto lsomis beveik nemanoma gyvendinti tokio msto projekt kaip antai isorinis giliavandenis uostas miest aplinkkeliai viesieji logistikos centrai realiausias ppp diegimas ­ perduodant keli objekt statyb ir priezir privaciam sektoriui vilniaus klaipdos ir kitais atvejais rio ir ryt europos valstybse neprigijo ypac po keleto neskming projekt vengrijos mokamo greitkelio zlugimo antrasis modelis ­ ppp pfi tampa vis labiau populiaresnis nes keli naudotojai nra apmokestinami o valstyb gali taupyti lsas ir nemokti atlyginimo kol nebaigtas statyti objektas pagal sutartyje numatytas slygas kalbant apie koncesinius projektus didziausi potencial turi pajamas generuojantys savivaldybi projektai pavyzdziui automobili aiksteli infrastruktros sukrimas taikant ppp/pfi modelius bt galima plsti dviraci tak infrastruktr vidaus vandens keli laivyb netgi rengti gatvi prieziros projektus ­ teigia g jakubauskas mokesci administravimas nepasiteisint pasak seimo opozicijos lyderio algirdo butkeviciaus ppp modelis keli sektoriuje galt bti taikomas tik esant gerai isvystytam mechanizmui efektyviai panaudoti valstybs lsas taip privats subjektai gyt garantijas kad bus protingai elgiamasi su j investicijomis keli sektori o sios lsos sutartu laiku grzinamos mokami keliai pagal koncesinius projektus galt bti tiesiami tik ten kur esama alternatyvos t pat tiksl pasiekti nemokamai pageidaujantiems atsirast galimyb uz mokest rinktis geresns kokybs ir greitesn bei trumpesn keli taciau mokam keli atsiradimo salyje prielaidos kelia stipri abejoni mat koncesins investicijos atsipirkt tik esant labai intensyviam eismui o vien mokesci surinkimas projekt pabrangint apie 40 proc lietuvoje keliai per trumpi tad mokesci administravimas vargu ar pasiteisint ­ teigia a butkevicius ilgalaikiai projektai es strateginiuose transporto politikos dokumentuose transporto sektorius isskiriamas kaip vienas pagrindini kuriame skmingai taikomas ppp principas ypac pabrziama sio principo svarba gyvendinant trans­europinio transporto tinklo ten­t didels apimties projektus paciomis reikalingiausiomis tarptautins reiksms aktualijomis laikomi tokie projektai kaip rail baltica gelezinkelis via baltica kelias viesieji logistikos centrai miest aplinkkeliai isorinis giliavandenis uostas sventosios uosto atkrimas zinoma pagrindin ppp modelio taikymo priezastis yra ls stygius kartu tai ir galimyb efektyviau valdyti turt pritraukti privaci investuotoj zini kuriant bei diegiant transporto infrastruktros technologijas ­ sako g jakubauskas keli transporto atveju kai sukurto ilgalaikio nekilnojamojo turto nusidvjimo arba naudingo tarnavimo laikas paprastai siekia ne maziau 40 met nra tikslinga nagrinti trumpesnio nei 25 metai projekto gyvendinimo ppp bdu laikotarpio privataus kapitalo lankstumas specializacija ir geresnis rizikos valdymas leidzia konkrecias paslaugas teikti pigiau ir profesionaliau nei tai daro ar galt daryti viesasis sektorius tikimasi kad sukaupta patirtis gyvendinant bandomj palangos aplinkkelio projekt leis paspartinti kit keli transporto objekt statyb ppp principu lietuvos automobili keli direkcijos generalinio direktoriaus pavaduotojas algimantas janusauskas ppp sras vertt traukti ir vilniaus vakarinio aplinkkelio dal nes visiems sio projekto etapams gali pritrkti es paramos ls ci bt darbinta daugiau kaip 100 zmoni papildomai turt galimyb uzsidirbti su keli tiesimu susijusios grandys kaip antai skaldos tiekjai ir kt valstyb kasmet pervesdama po 6 mln lit siskolinim grzint per 20 met viesj paslaug pirkimas ­ priimtinesnis asociacijos lietuvos keliai vykdomojo direktoriaus rimvydo gradausko teigimu lietuvai priimtinesnis viesojo paslaug pirkimo bdas konkurs laimjusi mon kartu su finansiniu partneriu investuot kelio atkarp o vliau kasmet sutartomis dalimis per 20­25 metus pagal sutart su valstybe atgaut dtas lsas jas grzinti valstybei nebt sudtinga ji t sum sumokt is keli ar kit bendr mokesci o patogiausia bt atsiskaityti is keli prieziros ir pltros programos kppp pagal su vyriausybe pasirasytas ppp sutartis ­ sitikins r gradauskas anot jo kelio ruoz uz 100 mln lit nutiesusiai monei valstyb per 20­25 metus ismokt 120 mln lit si sum eit paskol ir palkan grzinimas bei kelio prieziros snaudos mat kelio tiesja tiek pat laiko bt pareigota prizirti ir remontuoti keli is savo istekli investicijos atsipirko su kaupu ppp sras vertt traukti ir vilniaus vakarinio aplinkkelio dal nes visiems sio projekto etapams gali pritrkti es paramos ls ­ teigia lietuvos automobili keli direkcijos lakd generalinio direktoriaus pavaduotojas algimantas janusauskas pridurdamas kad tai uzsibrzta rezerviniuose ppp projektuose anksciau uz juos numatoma nutiesti palangos aplinkkel 25 km ilgio kurorto apvaziavimo projekto kaina siekt apie 80 mln lit akivaizdzi toki sprendim naud byloja sostins pietinio aplinkkelio pavyzdys kol jo nebuvo tyrim duomenimis automobili spstyse kasmet buvo prarandama 1,5 mlrd lit skaiciuojant nenaudingai iseikvot degal ir sugaisto laiko snaudas bei nuostolius aplinkai pastacius aplinkkel visa tai prazuvo kaip slogus sapnas tad investicijos neabejotinai atsipirko su kaupu partneryst apibrzta statymu remiantis investicij statymu lietuvoje apibrzta viesojo ir privataus sektori partneryst tai valstybs arba savivaldybs institucijos ir privataus subjekto statymuose nustatyti bendradarbiavimo bdai kuriais valstybs arba savivaldybs institucija perduoda jos funkcijoms priskirt veikl privaciam subjektui o privatus subjektas investuoja si veikl ir jai vykdyti reikaling turt uz tai gaudamas nustatyt atlyginim viesojo ir privataus sektori partnerysts bdai yra du vienas is j ­ koncesija tai toks modelis kai koncesijos sutartimi ir joje nustatytomis slygomis institucijos koncesininkui suteikiamas leidimas vykdyti kin komercin veikl susijusi su infrastruktros objekt projektavimu statyba pltra atnaujinimu pakeitimu remontu valdymu naudojimu ir priezira leidziama teikti viessias paslaugas valdyti ir naudoti valstybs savivaldybs turt tarp j eksploatuoti gamtos isteklius kai koncesininkas pagal koncesijos sutart prisiima vis ar didzij dal su tokia veikla susijusios rizikos bei atitinkamas teises ir pareigas o koncesininko atlyginim uz toki veikl sudaro tik teiss uzsiimti atitinkama veikla suteikimas ir pajamos is tokios veiklos ar tokios teiss suteikimas ir pajamos is tokios veiklos kartu su atlyginimu mokamu koncesininkui suteikianciosios institucijos atsizvelgiant jos prisiimt rizik kitaip sakant pastarasis modelis tinkamesnis gyvendinti pajamas generuojantiems projektams kitas bdas ­ tai valdzios ir privataus subjekt partneryst angl public private partnership/private finance integration ­ ppp/pfi ji galima kai privatus subjektas valdzios ir privataus subjekt partnerysts sutartyje nustatytomis slygomis investuoja valdzios subjekto funkcijoms priskirtas veiklos sritis bei siai veiklai vykdyti reikaling valstybs arba savivaldybs turt ir vykdo tose srityse nustatyt veikl uz j privaciam subjektui atlyginim moka valdzios subjektas sumazint avaringum papildyt biudzet pasak r gradausko diegus ppp princip ir penktadaliu daugiau skyrus ls 2011 m jau bt galima pradti tiesti papildomas juostas kauno ­ marijampols greitkelyje ar kapitaliai rekonstruoti keli vilnius ­ utena siame jau atitarnavusiame sovietins konstrukcijos kelyje iki didels nelaims ypac per didelius karscius ­ vienas zingsnis kelio nutiesto is gelzbetonio ploksci kurios per karscius pleciasi ir klaiposi pavirsi konstrukcij btina keisti ­ teigia r gradauskas utenos kelio rekonstrukcijai panaudojus galimus 103 mln lit sumazt avaringumas valstybs izd plaukt apie 51 mln lit mokes operatyvs sprendimai ­ btini pasirengim keli sektoriuje diegti naujoves atskleis pavasar ketinamas pradti gyvendinti pirmasis ppp bandomasis projektas ­ palangos aplinkkelis bet pries tai jo tiesimui dar turt pritarti vyriausybs sudaryta ppp darbo grup tuomet uzsakov lakd galt paskelbti viesj konkurs rangovui issirinkti tad procesas laukia netrumpas kur paspartinti galt nebent operatyvs sprendimai atitinkantys sunkmecio reikalavimus vaz nam valdas rengim finansuoti galima pritaikius vpp model p anevzio miesto gyventojai kuri gatvs pateko antruoju etapu planuojam asfaltuoti zvyruot gatvi sras pritaikius siuolaikiskus veiklos organizavimo metodus is esms gali turti asfaltuotas vazas nam valdas jeigu siandien miestas neturi finansini galimybi atlikti gatvi rekonstrukcijos darb traukiant ir vaz nam valdas rengim tokiu atveju galima taikyti viesosios ir privacios partnerysts model vpp kai gyventojai savo lsomis finansuoja darbus o savivaldyb per tam tikr laik tarkim desimt met valstybinje zemje esant turt is gyventoj isperka ­ sako ab panevzio keliai generalinis direktorius virmantas puidokas taikomi du modeliai vakar europos valstybse keli transporto sektoriuje placiai taikomi abu modeliai vis dlto mokam keli praktika koncesijos modelis vidu tokiam modeliui nepriestarauja jokie teiss aktai viesosios ir privacios partnerysts pagrindu projektai skmingai vykdomi statyb sektoriuje todl mint princip bt galima pritaikyti ir gatvi rekonstrukcijos atveju ab panevzio keliai projektuotojai panevzio zvyruot gatvi asfaltavimo ii-ojo etapo technins dokumentacijos rengimo darbus vykdo nuo rugpjcio mnesio vadovaujantis savivaldybs suformuluota projektavimo uzduotimi dl ls stygiaus asfaltuot vaz rengimas siame projekte nenumatomas is viso numatyta isasfaltuoti 33 zvyruotas panevzio miesto gatves ir atskirus j ruozus tam bus panaudota 5,8 milijono lit europos sjungos paramos.

[close]

p. 4

4 ziema 2011 uz papildomus darbus ­ papildomi pazadai prajusi ziem nurzus trecdal sumos tradiciskai skiriamos keli priezirai saltuoju met laiku lietuvoje nebeliko nei vienos transporto arterijos kurioje bt dirbama pagal vadinamj pirmj prieziros lyg kai kelias visas 24 valandas per par bna tarnyb akiratyje 2011-j saus padtis turt siek tiek pasikeisti s ios ziemos pradzia is esms niekuo nesiskirs nuo pernyksts ­ versims su tais paciais pinigais kaip ir 2009-aisiais mazdaug 112 mln lit si suma yra trecdaliu mazesn nei keli priezirai valymui ir barstymui buvo skirsta 2008-aisiais ­ tvirtina lietuvos automobili keli direkcijos lakd keli prieziros skyriaus vedjo pavaduotojas raimundas indrulnas pasnekovas pastebi kad vienintel svarbi permaina ­ pazadas nuo 2011-j sausio 1-osios skirti papildom ls uz kurias bt galima dvi svarbiausi lietuvos keli atkarpas prizirti pirmuoju lygiu visus darbus planuojame taip kad nuo sausio magistrals a1 atkarp nuo vilniaus iki sitkn ir via baltica keli galtume prizirti vis par ­ sako r indrulnas beje prajusios ziemos isvakarse susisiekimo ministerija keli priezirai zadjo skirti 270 mln lit taciau realiai kelininkai gavo 243 mln stringant biudzeto surinkimui buvo karpomos net tos sritys kurios tiesiogiai susijusios su eismo saugumu ar taip nenutiks siais metais mes galime tik laukti kad pazadai neliks pazadais ­ viliasi r indrulnas drastiskai sumazinus finansavim prajusiais metais kelius prizirinciose monse buvo atleista apie 500 darbuotoj antrasis prieziros lygis visi kiti magistraliniai lietuvos keliai mazdaug 1,7 tkst km ateinanci ziem bus prizirimi pagal vadinamj antrj prieziros lyg keli prieziros tarnybos siuose keliuose buds valys snieg bei barstys slidum mazinancias medziagas nuo 4 iki 22 val sie keliai turi bti nuvalyti ir pabarstyti prajus ne daugiau kaip 3 val po to kai nustojo snigti kai oro slygos normalios ant keli dangos sniego neturi bti sningant arba pustant sniego storis ant vaziuojamosios dalies gali bti ne didesnis kaip 5 cm esant slidziai kelio dangai pirm kart siuos kelius btina pabarstyti iki 7 val eismas esant ypac sudtingoms meteorologinms slygoms gali nutrkti ne ilgiau kaip 4 val ta pati valgomoji druska tik turinti siek tiek natrali spalv suteikianci priemais jos poveikis keliams ir automobiliams visiskai toks pat kaip prastos druskos ­ tikina r indrulnas zmogiskasis veiksnys saugaus eismo specialistai taip pat atkreipia dmes kad net ir paties auksciausio lygio priezira negarantuoja kad ziemiski keliai neiskrs nemaloni siurpriz ilgameciai stebjimai rodo kad oro slygos ziemos metu vaziuojant keliu is vilniaus klaipd gali pasikeisti net iki desimties kart jeigu vilniuje spaus 5 laipsni saltukas ir bus giedra tai jau ties kaunu galima sutikti sniego debesis o prie klaipdos gali lyti lietus pavojingiausios vaziavimo slygos susidaro kai oro temperatra bna apie nul nes tokioje temperatroje ant kelio dangos esantis vanduo virsta ledo kristalais ir danga nors is paziros tamsi yra labai slidi tokiu metu ypac daug pavoj vairuotoj tyko ant tilt viaduk miskuose kur krenta medzi sesliai kadangi tokiose vietose kelio dangos temperatra yra zemesn slidi danga susidaro greiciau sningant suprantama pradedamas valyti kelias jis barstomas eismo slygos tampa dar sudtingesns kadangi kelinink technika uzima bent vien kelio juost taciau net tada nemazai vairuotoj neapdairiai skuba is vis pusi bando aplenkti dirbant keli prieziros automobil su jungtais oranzins spalvos svyturliais juk sniegas valomas bei beriama druska btent todl kad priekyje esanti kelio danga yra slidi ir vaziuoti nra saugu kelininkai praso vairuotoj suprasti kad nemanoma per minut nuvalyti ar padaryti dang neslidzi visuose keliuose todl sudtingomis oro slygomis nuo dideli problem apsaugoti gali tik atsargumas labai atidziai vairuoti reikt leidziantis nuokalne poskiuose bei virazuose ypac sudtingos oro slygos yra tada kai sninga ar pusto ilgiau kaip 6 valandas kai sals kelias po lietaus apledja esti lijundra kai per par kelias apledja daugiau kaip 2 kartus bei tuomet kai oro temperatra dien nepakyla auksciau minus 8 laipsni technikos parkas nesikeicia dl sumazjusio biudzeto kelininkai buvo priversti atsisakyti plan atnaujinti transporto priemones ir agregatus ziem naudojamus kovose su sniego kalnais ir ledu siuo metu sezonini isski laukia 297 slapi drusk barstancios masinos ir 51 smlio-druskos barstytuvai kelinink arsenale yra 864 ratins ir 45 viksrines sniego valymo masinos bei 38 rotoriai surenkantys kelio pavirsiuje esant snieg ir metantys j kelkrast be to esame sudar sutartis su zems kio bendrovmis melioratoriais ir kininkais kurie prireikus nuomot mums dar 89 sniego valymo masinas bei 14 barstytuv ­ sako lakd keli prieziros specialistas pasnekovas teigia kad dabartinis technikos parkas is esms yra geras ir leidzia atlikti visas uzduotis numatytas keli prieziros programoje bd kyla tik uzgriuvus didelms pgoms susidrus su gamtos stichija visada kyla sioki toki problem taciau pripirkti technikos ir samdyti darbuotoj armij orientuojantis krastutinumus ­ neracionalu jau ir apie bsimj ziem girdjome radikaliai priesing prognozi vieni gsdina kad gruodzio ­ vasario mnesiais kentsime pacius atsiauriausius or kaprizus per pastaruosius tkstant met kiti ­ kad ziema niekuo nenustebins mes tokias pranasystes nekreipiame dmesio ir dirbame taip kaip konkreciu metu reikia ­ pasakoja r indrulnas si ziem kelininkai bus pasireng isbarstyti apie 80 tskt ton druskos lakd specialistai perspja kad dalis jos bus raudono atspalvio tai faktas vienas automobilinis barstytuvas vezantis 8­9 tonas druskos per dvi valandas vienu reisu nuvalo ir pabarsto 30 km kelio vieno reiso kaina ­ 3 500 lit vien kart pabarstyti visus pagrindinius salies kelius kainuoja apie 1 mln lit nuvalyti ir pabarstyti keli pasnigus reikia 3­4 valand.

[close]

p. 5

5 pasitvirtins druskinink koncesijos mechanizmas druskinink savivaldybs meras ricardas malinauskas ekonominis sunkmetis yra pats geriausias metas veikti dabar statyb darb kainos nukritusios iki 60 proc daugelio druskinink gatvi bei kai kuri savivaldybs gyvenvieci keli bkl apverktina todl nutarme ismginti koncesijos mechanizm is viso druskinink gatvse bus atlikta darb mazdaug uz 30 mln lit idja imtis kapitalins gatvi ir kai kuri savivaldybs keli rekonstrukcijos paciame sunkmecio karstyje is pradzi daug kam atrod kaip puota maro metu taciau sigilin dar pernai pradto gyvendinti druskininkuose sumanymo esm net ir didziausi skeptikai pripazsta kad provincijos kurorto valdzia eilin kart nusluost nosis net ir didzij salies miest strategams druskinink gatvs ir kiemai ilgai nebuvo mat kelinink technikos statybos darb kainos nukrit iki 60 proc tad nepasinaudoti tokia galimybe bt nedovanotina klaida t iek 2009-j tiek si met biudzeto prognozs buvo vienos is niriausi per pastarj desimtmet asignavimai beveik visoms sritims mazjo o finansavimas keli priezirai susitrauk bene perpus nepaisant to druskininkuose buvo pradta keli ir bemaz vis pagrindini gatvi rekonstrukcija kodl dabar todl kad ekonominis sunkmetis is ties yra pats geriausias metas veikti dabar statyb darb kainos nukritusios iki 60 proc tokia galimybe nepasinaudoti bt nedovanotina klaida nes vargu ar greitai tursime kit toki prog pigiai issprsti brangias problemas daugelio druskinink gatvi bei kai kuri savivaldybs gyvenvieci keli bkl apverktina todl tvarkyti jas buvo btina apsvarst visus manomus variantus nutarme ismginti koncesijos mechanizm ­ pasakoja druskinink savivaldybs meras ricardas malinauskas sumanymo esm tokia kurorto gatvi ir keli tvarkymo konkurs laimjs rangovas sipareigoja atlikti darb mazdaug uz 30 mln lit o savivaldyb uz siuos darbus atsiskaito per 10­15 met is kasmet keli ir gatvi priezirai skiriam ls konkurso metu tokio pobdzio darb kainos buvo pasiekusios dugn todl akivaizdu kad turime galimyb sutaupyti is ties labai dideles sumas net mokdami 5 proc palkanas taigi vienu sviu nusauname bent du zuikius ­ pigiai issprendziame sueizjusi gatvi problem ir duodame darbo statybininkams visk atidziai sudliojus pasirod kad galime sau leisti tvarkyti net tuos objektus kuri nebuvo artimiausi met planuose skirtumas tik tas kad kasmet gaunami pinigai bus panaudoti ne duobi lopymui o atsiskaitymui su statybininkais kurie paklos visiskai nauj asfalt ­ tvirtina r malinauskas beje einamosios gatvi prieziros problema taip pat issprsta nes kapitaliai suremontuotos gatvs ir keliai kaip ir visi nauji daiktai turi rangov garantijas su rangovais vertinama esama bkl sutariama dl darb apimties operatyviai rengiamas projektas ir fiksuojama kaina kiek konkreciai mums tai atsieis preliminariais skaiciavimais is viso bus atlikta darb mazdaug uz 30 mln lit ­ zadjo r malinauskas kapitalo nereikia druskinink meras atkreip dmes dar vien svarbi detal ­ norint tok projekt pradti is esms nereikia turti sukaupus didelio startinio kapitalo svarbu ­ garantuotos pajamos siuo atveju mes esame tikri kad gausime statymais numatytus kasmetinius biudzeto pinigus ir galsime vykdyti statybininkams duotus sipareigojimus savo galimybes vertinome santriai nesvaiciodami ir neplanuodami nereali dalyk todl dabar esame visiskai rams ­ tikina kurorto vadovas r malinauskas teigia kad jokio avantirizmo imantis koncesijos projekto nebuvo ir nra esu visiskai tikras kad analogisk darb galt imtis bet kuri kita lietuvos savivaldyb turinti 50­60 mln lit biudzet is sios sumos mazdaug 3 mln lit kasmet ir siaip skiriami duobms keliuose lopyti skirtumas tik tas kad tradiciskai uzlyginus duobes pinig nauj gatvi ir saligatvi tiesimui nebelieka mes nutarme visk is esms sutvarkyti per por met taip kad vliau bent 10­15 met nereikt sukti galvos ms skaiciavimais dabar keliams ir gatvms isleidus 30 mln nepaisant atsirasiancios prievols mokti palkanas per vis sutarties laikotarp sutaupytume mazdaug 16­17 mln lit ­ sako druskinink meras remontavo kapitaliai dar pernai buvo pradtas remontuoti vaziavimo druskininkus kelias per ratnyci atliekant numatytus darbus nutiestas pscij-dviraci takas ir visiskai atnaujinta kelio danga apsvietimo sistema vliau pradti gardino gatvs remonto darbai nuo pat sod iki autobus stoties besidriekiancioje kelio atkarpoje atnaujinta ne tik kelio danga saligatviai dviraci takas bet ir vaziavimai kiemus prie daugiabuci nam pradtos didinti aikstels kad ateityje sioje gatvje nebelikt stovinci automobili klausiamas kiek kilometr naujo asfalto gatvse ir keliuose is viso bus paklota druskinink meras prisipazino negals tiksliai atsakyti konkurse mes pirkome bemaz 150 kaini skirtingiems keli tvarkymo darbams ­ nuo elementaraus dangos atnaujinimo nuo gruntini keli asfaltavimo saligatvi tiesimo ir t t pradjus kiekvien plane numatyt etap drauge

[close]

p. 6

6 regionini keli problemas sakoma kad visi laimingi savo dali suvokia vienodai o kiekvienas nelaimingas ­ savaip sis teiginys ypac tinka apibdinant rpescius slegiancius regionines keli mones joms pavaldziose teritorijose prizirincias valstybins reiksms kelius v kauno regiono keliai direktorius vidmantas lisauskas mums skiriam ls ziemai neuztenka ir tai tsiasi ne vienerius metus tad is to k uzsidirbame vasar atlikdami papildomus darbus paskui padengiame nuostolius kuriuos patiriame per ziem v alytaus regiono keliai vadovas bronius vaiciulionis sako jog skvalas sukl nuostoli uz 240 tkst lit bet tai ­ tik momentins islaidos paskaiciuotos uz keli isvalym nuo uzvirtusi medzi ir kelio juost zenkl bei atitvar atstatym p asak v alytaus regiono keliai vadovo broniaus vaiciulionio nuo vasaros pabaigoje prazusios vtros ypac nukentjo misk masyvai per kuriuos driekiasi du rajonins reiksms zvyrkeliai varna ­ rudnia ­ paramlis ir varna ­ babrisks nuo tada jais kiaur par mauroja mazdaug pussimtis miskavezi isvezanci vtros nuverst medien pirminiais duomenimis skvalas sukl nuostoli uz 240 tkst lit bet tai ­ tik momentins islaidos paskaiciuotos uz keli isvalym nuo uzvirtusi medzi ir kelio juost zenkl bei atitvar atstatym nuostoliai tolydziai auga o dabar mes patiriame dar didesnius nuostolius kuriuos skaiciais sunku prognozuoti minti du zvyrkeliai bus visiskai nuniokoti ­ nuogstauja b vaiciulionis anot jo dar vienas aspektas neabejotinai padidinsiantis nuostoli nast ­ tai nepagarbiai atsainus misko vezj ir rast traluotoj elgesys is misko rastus krvas atgabenantys traktoriai isvazinja slaitus nesirinkdami kelio savo pravazia technika ropsciasi per griovius juos uzzerdami ir niokodami giliomis provzomis jei per ziem isves vis misk tai kitmet pavasar tursime rimt darb pareikalausianci dideli islaid ­ sako b vaiciulionis teigdamas kad siais dviem zvyrkeliais isvezant nupjaut misk atsiveria kitos darb apimtys ir mastai o jiems atlikti vargu ar bus gautos tokios lsos kurios padengt tikruosius nuostolius mons alytaus regiono keliai vadovo manymu miskavezi nuniokot zvyrkeli tinkamam atkrimui reikt daugiau kaip milijonas lit o kur dar islaidos grioviams ir dangoms atkurti kurias pridjus susidaryt ir didesns sumos vien prie magistralinio kelio esanti automobili stovjimo aikstel kurioje dabar sandliuojama mediena manau bus visiskai suniokota nieko nebeliks ir is jos juodos dangos tad visk sudjus susidarys milziniski nuostoliai skaiciais gerokai pranokstantys dabar deklaruojamus 240 tkst lit ­ svarsto b vaiciulionis linio kelio intensyviausiame ruoze nuo vilniaus iki valkinink gelezinkelio stoties jau senokai pribrendo btinyb rekonstruoti juodsias dangas kurios nuo vyraujancio sunkiasvorio transporto poveikio jau isvagotos provz dangos cia senos vienasluoksns nepritaikytos dabartiniams svoriams pernai dl ls stygiaus buvo nutrauktas pavirsiaus dang apdirbimas todl j bkl grsmingai blogja ne k geresn padtis ir kelyje antakalnis ­ jieznas ­ merkin per pastaruosius dvejus metus gauname tik rutininei keli priezirai skirtas lsas uz kurias statome kelio zenklus dangas palopome zvyrkelius palyginame o ziem nuvalome bet investicijoms dang ls nebra ­ sako b vaiciulionis anot jo tai atsiliepia ne tik keliams su danga bet ir zvyrkeliams kuriuose nudulkstant zvyro sluoksniui pastebimai blogja j bkl nutrauktas dang atnaujinimas mons vadovui didel nerim kelia ir magistralinis kelias kuriuo be paliovos rieda problematiskiausias sunkiasvoris daznai perkrautas transportas labiausiai slegiantis dang vilnius ­ varna ­ gardinas magistra islaikomos prieziros funkcijos alytaus regiono keli vadovo teigimu mon net ir tokiomis slygomis stengiasi atlikti visas keli prieziros tarnybos funkcijas kad ziem neapsunkt keli valymas ypac provzomis isbanguotuose ruozuose dangos iskilimai nufrezuojami taciau tai ­ ne problemos sprendimas,

[close]

p. 7

7 gilina specifins negandos traktoriai ir miskaveziai atlieka ger darb ­ valo vjovartas taciau nuo j rat kencia keliai ir pakels tiltai ir kita keli infrastruktra yra nuolatinis regionini keli bendrovi rpestis met tradiciskai kas ziem sunaudojame apie 5­6 tkst t druskos ­ pasakoja mons vadovas si vykdydama ir eismo saugumo priemones kurios nesusijusios su stambios apimties darbais taciau tenka gyventi sia diena silpnokos keli dangos v kauno regiono keliai krk direktoriaus vidmanto lisausko teigimu mons aptarnaujamos teritorijos keliais tarp kuri ir via baltica magistral rieda didziuliai transporto srautai tuo tarpu keli dangos silpnokos nemazai viet jos vienasluoksns nepritaikytos siuolaikiniam transportui ir apkrovoms silpnokos dangos vyrauja keliuose kaunas ­ prienai antakalnis ­ jieznas ­ merkin atskiruose kaunas ­ jurbarkas ­ klaipda bei magistrals via baltica ruozuose juose sparciai progresuoja provzos kaip antai nuo aristavos panevzio link tokias problemas kelia vien tik pagrindiniai keliai nekalbant jau apie rajoninius o pastarj bkl gadina ir miskaveziai ir zemdirbi technika takos turi ir neleistinai perkrautos transporto priemons pagrindiniuose keliuose jauciama transporto inspekcijos priezira o rajoniniuose keliuose ypac sumaniusiems nukirsti kamp situacija daug palankesn keli policija neturi priemoni rodanci asies leistinos apkrovos virsijimo fakt o vien transporto inspekcijai sukontroliuoti didelius srautus gantinai sudtinga priezira istis par palyginti su 2008 m finansavimas krk monei sumazjo 39 proc prajusieji metai buvo tikrai nelengvi blogiausia kad apie sumazjus finansavim kelininkai suzinojo baigiantis pirmajam ketvirciui tuomet teko griebtis drastisko atleidimo ir darbuotoj skaici sumazinti netgi simtu iki siol regionu besidriekianci magistrals via baltica 70 km atkarp ziem prizirdavome kiaur par dabar viena pamaina nuimta todl teoriskai nakt budti neturtume bet tenka dl intensyvaus eismo sudtingos eismo struktros ir didelio krovininio transporto srauto taip ir sukams is likusi darbuotoj sudar vien brigadl situacijos priezirai nakt ­ pasakoja v lisauskas atlaikyti visuomens spaudim pasak krk vadovo nuo prajusij met ziemos atsiradusi naujov pakl kartel rajonini keli barstymo kriterijams pagal kelio intensyvum nuo 700 automobili per par iki tkstancio tai irgi sunkmecio pasekm kelianti nesusipratimus zmons prat kad keliai turt bti prizirti todl isvyd priesing situacij negaili priekaist kelininkams kuriems tenka atlaikyti visuomens spaudim arba kitaip sakant ­ likti atpirkimo oziais mums skiriam ls ziemai neuztenka ir tai tsiasi ne vienerius metus tad is to k uzsidirbame vasar atlikdami papildomus darbus paskui padengiame nuostolius kuriuos patiriame per ziem ­ sako v lisauskas krk vadovo manymu finansavimo sumazinimas pirmiausia atsilieps keliams kuriems gresia jau dabar ryskjancios problemos mes buvome nukirt pakeli krmus sutvark vandens nuleidimo sistemas vykdme sankas atnaujinimo programas ir kitus darbus kurie pailgina kelio tarnavimo laik stabdo dang irim ir palaiko reikiam keli bkl dabar jau kokie dveji metai to nedarom ­ nuogstauja v lisauskas pasak jo tai anksciau ar vliau atsilieps keliams j kokybei ir eismo saugumui tuomet atkurti subyrjusias dangas kainuos gerokai brangiau negu dabar laiku jas bent minimaliai patvarkius stai kas jaudina o blogiausia kad vis si negatyvi padarini pasekmes teks pajusti visiems vairuotojams ­ teigia v lisauskas o tik jos palengvinimas ziem pradjus valyti kiekvienas automobilis privalo riedti savo marsrutu ir jo negalima keisti nes peilis per kelet kart nusidvi pagal provzas todl kitas automobilis nepakankamai nuvalyt t pat keli pasak b vaiciulionio palyginti su 2007­2008 m finansavimas j mons atliekam darb reikmms nukrito 40 proc is esms sumazins zvyrkeli atnaujinim ir sustabds investicijas kelius artjanti ziema mons vadovo nebaugina nes transportas suremontuotas ir parengtas saltojo sezono darbams druskos ir smlio misinio turime tris pilnus sandlius t y apie 3 tkst t druskos ir apie 4 tkst t druskos smlio misinio tai tradiciniai sandli pajgumai kuri iki sausio turt uztekti vliau priklausomai nuo situacijos matysime kiek vl teks pirkti ­ sako b.vaiciulionis teigdamas kad daugiausia misinio isbarstoma varnos rajone kur vagoja daugiausia keli o maziausia ­ lazdij rajone su atitinkamai mazesniu keli tinklu kelininkams pati blogiausia ziema kai bna apie nul plius minus vienas o nusistovjus ziemai su storesniu sniego sluoksniu daug druskos nesunaudojama tada reikia daugiau valyti kaip kad pernai jau nemazai gyventi sia diena su isvardytomis negandomis krk galt susidoroti jeigu ne pagrindin problema ­ lsos dabartinmis slygomis galima bt optimaliai dirbti gaunant tok finansavim koks buvo 2008 m t y 33 mln 557 tkst lit be pvm uz sias lsas galjome uzgesinti visus gaisrus ir siek tiek sau leisti profilaktiskai pazvelgti priek tai k perspektyvoje reikt btinai atlikti patobulinti investuoti ­ teigia v lisauskas anot jo gaisrai ­ tai beveik avarins situacijos pasitaikancios tiek vasar tiek ziem arba kitaip sakant ­ elementarus duobi uztaisymas vasar keli dangos estetinio vaizdo palaikymas ir sulauzyt zenkl ar rengini keitimas tvarkymas ir pan 2008 m jau galjome vykdyti tokius projektus kaip antai informacini sistemos zenkl atnaujinimo eismo saugumo priemoni sankryzose rengimo tobulesni priemoni taikymo ir pan tuomet turjome tam ls ir galjome sprsti tokius klausimus o dabar liko tik tam kas dega ir lzta ­ sako v lisauskas teigdamas kad perspektyviniams darbams ls neuztenka krk mon dar kazkaip suka-

[close]

p. 8

8 brsta kokybs kontrols reforma keli direkcijoje sukurta kokybs valdymo sistemos tobulinimo grup valstybiniai lietuvos keliai neatsitiktinai laikomi viena is svarbiausi salies ekonominio vystymosi tranzito tarptautinio bendradarbiavimo sudedamj dali tad salia biudzetini keli prieziros ir pltros programos kppp ls pastaraisiais metais gyvendinant svarbiausius keli infrastruktros projektus buvo taip pat intensyviai panaudota ir europos sjungos finansin parama ugant vartotoj poreikiams stiprjant konkurencijai intensyvs ir ambicingi projektai darbai reikalavo ir tebereikalauja itin darnaus vis valdymo ir kontrols grandzi darbo kelio kokyb priklauso ne tik nuo naudojam medziag ar technologij dar svarbiau yra sistemingai ir reikliai organizuoti bei kontroliuoti veiksmus apimancius projekt planavim projektavim gyvendinim ir garantin laikotarp sis sudtingas ir ilgas procesas uztrunka ne vienerius metus siekiant kad jis vykt skmingai btina organizuoti patikimai veikianci kokybs valdymo bei kontrols sistem kiekviena tos sistemos grandis turi patikimai ir efektyviai veikti vis mintojo proceso laikotarp lietuvos automobili keli direkcija lakd pritardama susisiekimo ministerijos paskelbtai kokybs valdymo sistemos reformai aktyviai sitrauk si veikl lakd siekis ­ uztikrinti kompleksisk kokybs valdym nedidinant administracini islaid todl buvo sukurta kokybs valdymo sistemos tobulinimo grup kuri paskirti labiausiai patyr kvalifikuoti ir iniciatyvs atitinkam srici specialistai si grup analizuos sistemins bei koordinuos pastaruoju metu vykdomus reformos procesus ns region keli mons privalo imtis grieztos kontrols ir reikalauti nedelsiant istaisyti defektus jei toki atsiranda lietuvos automobili keli direkcijoje veikia statybos dalyvi prievols per garantin laikotarp vykdymo kontrols komisija jos pirmininkas keli direkcijos direktoriaus pavaduotojas petras tekorius teigia kad visi keli defektai nustatomi pagal klasifikatori kuriame yra defekt ypatybi grups j bkl bei pozymiai ar priezastys dl kuri atsiranda trkum tilt defektai nustatomi pagal atskir klasifikatori pastabas pareisk keli direkcijoje veikianti komisija sudar objekt kuri garantinis terminas baigiasi iki 2010 m gruodzio 31 d sras vertino j bkl siuo metu toki objekt gana daug keli ir tilt kuriuos priziri v alytaus regiono keliai yra 12 v kauno regiono keliai ­ 13 v klaipdos regiono keliai ­ 16 v marijampols regiono keliai ­ 4 v panevzio regiono keliai ­ 12 v siauli regiono keliai ­ 14 v taurags regiono keliai ­ 19 v telsi regiono keliai ­ 4 v utenos regiono keliai ­ 4 v vilniaus regiono keliai ­ 19 v automagistral ­ 8 minta komisija sudaryta is lietuvos automobili keli direkcijos projekt gyvendinimo skyriaus vyr inspektoriaus techninio prizirtojo uzsakovo atstovo ir rangovo atstovo tikrino rangov darb ir dideli defekt neaptiko tuose objektuose kur komisija vis dlto rado trkum rangovams buvo nurodyta jau artimiausiu metu juos istaisyti lakd laikosi nuostatos kad pasibaigus garantiniam laikotarpiui keliai turi bti be defekt a tikrinti skland vis darb proces skaidrum sistemin pozir kokyb ir netoleruoti kokybs pazeidim rangovams ­ daugiau atsakomybs kaip keli statyboje dalyvaujantys rangovai dabar vykdo savo prievoles garantiniu laikotarpiu keli sistemoje garantinis laikotarpis dazniausiai trunka 5 metus per s laik rangovai privalo istaisyti visus pastebtus atlikt darb kokybs trkumus bei viesj pirkim dokumentuose kelt reikalavim pazeidimus lakd direktoriaus pavaduotojas laikinai einantis direktoriaus pareigas algimantas janusauskas sak kad krizs metas suvarz kelinink darb apimtis bei finansavim ir sunku tiktis esminio pagerjimo net kitais metais ypatingas dmesys atkreiptas tinkam keli bkl kuri uztikrinti per vis garantin laikotarp privalo rangovai savo ruoztu valstybi grieztja kontrol naujieji procesai dar tik gauna pagreit taciau jau siandien galime konstatuoti kad padaryta nemazai pavyzdziui is esms sustiprinta keli bkls per statyb garantin laikotarp kontrol ­ atlikt darb kokyb dmiai stebi vis regionini valstybs moni atsakingi darbuotojai is rangov imta reikalauti nedelsiant salinti atsiradusius defektus kuri siemet netrko dl neprast oro slyg ­ saltos ziemos ir gausi lici atsizvelgiant padidjusius teisinius skaidrumo reikalavimus atnaujinami viesj pirkim dokumentai grieztinamos sutarci slygos panaudojant pazangiausi uzsienio sali patirt perzirimi ir tikslinami visi norminiai dokumentai reikliau kontroliuojama kaip su jais dirbama tai pads uztikrinti kad paskelbiant konkurs nugaltojus nebt ribojama konkurencija rangovai nuolat kelt kvalifikacij o darbus atlikt atsakingai ir kokybiskai tikimasi kad kokybs valdymo sistemos reforma pads uzsakovui uz varingame panevzio miesto aplinkkelyje dar siais metais turi bti rengti nauji greit mazinantys kalneliai lanksts svies atspindintys stulpeliai greicio matavimo prietaisas pavojingose vietose bus uzdrausta lenkti ketinama apriboti ir maksimal automobili greit tai tik kelios naujos saugumo priemons dl kuri susitar susisiekimo ministerija ir policijos departamentas norint maksimaliai sumazinti zmoni zci skaici aplinkkel rengiamasi rekonstruoti ­ teigia susisiekimo ministras eligijus masiulis specialistai isnagrinjo galimus kelio rekonstrukcijos variantus ir padar isvad kad siekiant sutrumpinti projekto rengimo ir statybos terminus bei isvengti ilgai trunkanci zems pamimo visuomens reikmms procedr efektyviausia bt ant esamos kelio zems sankasos suformuoti lietuvoje nauj bet skandinavijos salyse daznai taikom 2+1 tipo keli vadinamj reversin keli tokiuose keliuose dvi eismo juostos skirtos vaziuoti viena kryptimi ir vie aplinkkelio rekonstrukcija sumazins autovyki a na juosta kita kryptimi o transporto srautai atskiriami apsauginiu atitvaru mazdaug kas 2 km keiciant vaziavimo viena kryptimi juost skaici taip panaikinama transporto priemoni priespriesinio susidrimo galimyb bei sumazja eismo vyki besibaigianci mirtimi tikimyb rekonstrukcijos metu bt sutvarkytos visos kelyje esancios sankryzos su valstybins reiksms ir vietiniais keliais bt panaikinta galimyb pavojingai sukti kair septyniose sankryzose o dar trys sankryzos is viso panaikintos apsisukti vairuotojai galt vienoje is keturi nauj moderni ziedini sankryz arba bsimoje dviej lygi sankryzoje su panevzio miesto j janonio gatve preliminari viso 22,3 km ilgio kelio rekonstrukcijos darb vert siekt apie 60-80 mln lit ­ sako e masiulis 2005­2010 m 22,3 km ilgio panevzio aplinkkelyje vyko 38 avarijos kuri metu zuvo 18 zmoni 59 buvo suzeisti vien siais metais keturiose skaudziose avarijose zuvo 5 zmons.

[close]

p. 9

9 lietuvos keli stuburas saugiai rengtuose keliuose mazs juodj dmi a rtimiausiu metu lietuvos keliuose bus pradtas naujas inzinerini eismo saugos priemoni diegimo etapas leisiantis gerokai sumazinti avaring ruoz ­ juodj dmi siems darbams numatoma skirti beveik 26 mln lit is j apie 14 mln lit ­ europos sjungos struktrins paramos ls siais metais valstybins reiksms keliuose numatoma rekonstruoti 18 sankryz rengiant ziedines sankryzas arba saugos saleles skiriamojoje juostoje nutiesti arba rekonstruoti 11 pscij ir dviraci tak 14-oje pavojing ruoz rengti metalinius apsauginius atitvarus 23 gyvenvietse arba sankryz prieigose inzinerinmis greicio mazinimo priemonmis sutramdyti greicio mgjus visoje salyje apie 150-yje sankryz su dazytomis saugos salelmis planuojama rengti lankscius svies atspindincius stulpelius kurie pagerins sankryz matomum is tolo bei neleis lenkti draudziamose vietose taip pat bus rengiami trkstami kelio zenklai pscij perjos pertvarkomos eismo organizavimo schemos sankryzose sios priemons privers vairuotojus tiksliau laikytis keli eismo taisykli reikalavim be mint darb siais metais numatoma pradti rengti apie 50 avaring sankryz rekonstrukcijos ir pscij bei dviraci tak tiesimo technini projekt kurie bus gyvendinti 2011­2015 m rengiant techninius projektus bus atsizvelgiama keli saugumo audito isvadas daug dmesio bus skirta ir eismo vyki prevencijai siekiant kad juodosios dms nesusiformuot naujuose potencialiai pavojinguose ruozuose atlikus anksciau diegt priemoni tyrimus nustatyta kad ruozuose kuriuose nutiesiamas pscij ir dviraci takas skaitini eismo vyki tikimyb sumazja 5,3 karto rengus metalinius apsauginius atitvarus ­ 3,1 karto apsvietus kelio ruoz ­ 2,2 karto o rengus modernias kompaktiskas ziedines sankryzas jos lietuvoje statomos nuo 1998 m skaitini eismo vyki tose vietose beveik is viso nebepasitaiko rpinantis eismo sauga nuo 2006 m juodj dmi skaicius lietuvos keliuose sumazjo beveik perpus siekiama kad gyvendinus planuojamas eismo saug gerinancias priemones per 2­5 metus lietuva patekt saugiausi es valstybi desimtuk dviej juost kelias vilnius ­ kaunas paprastai vadinamas tiesiog autostrada seniausias ne tik lietuvoje tai viena seniausi asfaltuot autostrad visoje ryt europoje deja siandien kelias kazkada buvs krasto pasididziavimu dabar yra ir nemazas galvos skausmas sfalt tarp dviej pagrindini lietuvos miest pradta kloti mazdaug pries keturis desimtmecius mat jau tada kelias neatitiko palyginti kukli an dien reikalavim ­ vietomis buvo grstas vietomis gruntkelis bet visur ­ duobtas nelygus ir sunkiai isvaziuojamas jau 1965 m buvo paklota viena istisin asfalto juosta anuometiniam automobili plent ir keli ministrui vladislavui martinaiciui nedav ramybs mintis nutiesti dviej juost keli taciau sios idjos be maskvos palaiminimo suprantama nebuvo galima gyvendinti anais laikais sudvejintas kelias buvo kazkas neregta kapitalistiskai prasmatnu ir dvelk nesveiku modernizmu ne tik rusijoje bet ir kone visame socialistiniame lageryje nebuvo toki keli kuri reikalavo lietuviai ­ visi vazinjo viena juosta ir puikiai jautsi a mazos gudrybs galima tik sivaizduoti kiek lietuvisk skilandzi sri bei stiprij grim talpiame ministro portfelyje buvo isvezta maskvon kad tik aukstuosiuose kabinetuose bt pritarta naujo kelio tiesimui taciau tikslas buvo pasiektas ir autostrados idja buvo skmingai pramusta taigi per penkerius metus 1970-aisiais lietuvos kelininkai atliko milzinisk darb ­ baig tiesti pirmj dviej juost autostrad vilnius ­ kaunas naujasis kelias neturjo konkurent ne tik soviet sjungoje bet ir buvo pagrstai vadinamas vienu geriausi ryt europoje pirmasis magistralinis kelias buvo 25 metr plocio vienos asfalto juostos plotis ­ 9 metrai likusiuosius 7 metrus uzm salikels bei skiriamoji juosta vien kilometr nutiesti kainavo 600 tkstanci rubli ­ milziniski aniems laikams pinigai beje pirmosios automagistrals kaunas ­ klaipda kilometras kainavo jau apie vien milijon rubli siuo metu nutiesti vien modernaus greitkelio kilometr kainuoja taip pat labai net nepigiai ­ daugiau kaip 6 milijonus lit tiesiant keli buvo kuriamos naujos dang technologijos isbandomi asfalto misiniai beje realiai vertinant an laik galimybes pirmosios autostrados kokyb buvo isties puiki vokisk idj importas 1993-j ruden vokietijos pavyzdziu buvo kurta valstybs mon automagistral kuri privaljo remontuoti prizirti s prestizin keli pirmaisiais metais mon prizirjo vos 54 kilometr kelio vilnius ­ kaunas ruoz ­ nuo vilniaus iki kaisiadori sankryzos siandien mon priziri abu lietuvos greitkelius vilnius ­ kaunas ­ klaipda ir vilnius ­ panevzys bendras j ilgis ­ 417 kilometr taip pat mons darbininkai priziri 95 kilometrus sankryz 173 tiltus bei viadukus taciau daugiausia dmesio tradiciskai skiriama senajai trasai vilnius ­ kaunas ir tai suprantama mat juo vaziuoja daugiausia transporto priemoni be to pirmoji autostrada neatitinka greitkelio standart su kiekvienais metais kazkada modernus kelias sensta v automagistral direktorius vladislovas molis pateikia tik kelis skaicius iliustruojancius eismo intensyvum autostrada 1994 metais vidutiniskai per par siuo keliu pravaziavo daugiau negu 8 tkstanciai transporto priemoni dabar ­ daugiau nei dvigubai ypac isaugo transporto srautas per kelerius pastaruosius metus jeigu tokios tendencijos isliks po met kit autostrados pralaidumas pasieks kritin rib specialist teigimu problemos pasipila kai tokios kategorijos keliu pravaziuoja daugiau nei 30 tkstanci automobili per par tada formuojasi transporto grstys sultja greiciai neisvengiamai padaugja avarij jau dabar atskiruose ruozuose eismo intensyvumas virsija 23 tkstancius automobili per par piko valandomis eismas autostrada ypac ruoze nuo vilniaus iki grigiski taip pat isvaziuojant is kauno sostins link primena eism judriose didmiesci gatvse keliu lekia nenutrkstantis automobili srautas tampa keblu pasukti is vienos eismo juostos kit net ir norintis issukti is kelio automobilis savo juostoje beregint sudaro grst neretai sukelia avarin situacij v molio svajon ­ kad visas senasis kelias tapt greitkeliu tai reiskia kad jame prisilaikant vis saugumo reikalavim bt leista vaziuoti 110 kilometr per valand greiciu tai pasiekti nra taip paprasta ­ aiskina direktorius ­ didziausias problemas kelia grigisks vievis elektrnai ir ziezmariai kuriuos kerta autostrada taip pat ­ siaurin kauno dalis cia taip pat daugelyje kit autostrados viet teks rengti skirting lygi sankryzas jungiamuosius kelius pscij prajimus skirtingame lygyje uztikrinus kad cia nebt ltai judanci traktori ar panasaus judrumo transporto priemoni sluotas ar grybus pardavinjanci zmoni galsime pagalvoti apie vokiskus greicius juodj dmi valstybins reiksms keliuose skaiciaus kitimas 300 250 200 150 100 50 0 2006 2007 2008 2009 2010

[close]

p. 10

10 48 ton dilema reveransas verslui ­ antausis keliams bene dvejus metus rusenusios diskusijos leisti ar neleisti didinti maksimal leistin transporto priemoni svor nuo 40 iki 48 ton greiciausiai baigsis vezj pergale susisiekimo ministerijos vadovai zada gerinti verslo slygas ir leisti gabenti sunkesnius krovinius deja tokia mielasirdyst turi savo kain asfaltas neisvengiamai bus israizytas provzomis valstybins keli transporto inspekcijos virsininko pavaduotojas romanas vilcinskas svedijoje ar suomijoje is ties leidziama vezti sunkius krovinius taciau ten daugelis keli nutiesti ant granitini uolien toki keli dang konstrukcijos yra nepalyginamai stipresns ir patvaresns nei lietuvoje spekuliuoti kaimyn latvi pavyzdziu taip pat nra korektiska nes ten 52 t svoris leidziamas isskirtinai miskaveziams p rovz problema nevilt varo ir kelininkus ir paprastus automobilininkus pirmj darb klojant dang sunkiasvors masinos pavercia niekais per netiktinai trump laik maziau patyrusiems vairuotojams atsiradusios provzos ypac sudtingesnmis meteorologinmis slygomis daznai tampa mirtinais spstais ­ prarasti masinos kontrol galima akimirksniu kodl taip nutinka todl kad sovietmeciu visi salies magistraliniai ir krasto keliai buvo projektuojami ir statomi laikantis nuostatos jog transporto priemoni su kroviniu bendroji mas nevirsys 39 ton atsizvelgusi daugumos europos valstybi patirt ir galiojancias es institucij priimtas direktyvas nacionaliniam ir tarptautiniam vezimui naudojam keli transporto priemoni didziausia leidziama mas buvo padidinta iki 40 ton o vienos asies apkrova ­ iki 11,5 tonos deja nuo lietuvos nepriklausomybs atgavimo iki dabar transporto priemonms kuri bendroji mas siekia 40 t vaziuoti pritaikyta tik apie 20 proc magistralini ir krasto keli dang pritaikymo sunkesniems automobiliams darbai dar nepasiek rajonini ir tuo labiau vietini keli o btent siuos kelius labiausiai ir niokoja sunkiasvoriai automobiliai ­ pastebjo asociacijos lietuvos keliai vykdomasis direktorius rimvydas gradauskas kelininkai pastebi kad padidinus maksimali leidziamj transporto priemons su kroviniu mas pablogt kelio dang lygumo rodikliai formuotsi vzs plysiai ilgainiui suirt dangos konstrukcija todl neisvengiamai padidt remontui btin ls poreikis deja finansavimas sunkmeciu sumazjo beveik dvigubai antai vadinamojo palaikomojo remonto kurio metu tvarkoma pavirsin asfalto danga ar storinamas zvyro sluoksnis darbai dl pinig trkumo nevyksta jau por met pagal ligsiolin finansavim t pat krasto ar rajono kelio ruoz remontininkai teoriskai gali grzti kas 52 metus t y kai kuriems keliams iskils suirimo grsm ­ pastebi lietuvos automobili keli direkcijos lakd generalinio direktoriaus pavaduotojas algimantas janusauskas vieniems pelnas ­ kitiems problemos suciupti virsij leistin bendr svor transporto priemoni vairuotojai privalo susimokti nuo 500 iki 1000 lit baud taip pat 1­2 tkst lit baudas sumokti turi ir krovinius gabenanci moni vadovai nors kartais mobilios vilkik svor tikrinancios vkti specialist brigados reidus rengia vairiose lietuvos vietose apie kontrols post uostamiescio prieigose greiciausiai zino visi vezjai nuo talino iki varsuvos pastudijavus zemlap galima isvengti akistatos su svarstyklmis tad vengimai pasipyl kaip grybai po lietaus daugyb vilkik pakeliui uostamiest ar isvaziuodami is jo iesko aplinkini keli per greta klaipdos esancius miestelius ir aplenkia svorio kontrols rt dl isaugusi sunkiojo transporto sraut ypac daug nusiskundim turi pzaici veivirzn ketvergi grobst laugali dovil maciuici gedmin kalvi zmons per siuos miestelius daznai vaziuoja ne paviens krovinins masinos o istisos j vilkstins dl tokio srauto ant slyginai naujai pakloto ir amzinai turjusio laikyti asfalto vos per pusmet pradjo ryskti provzos vkti virsininko pavaduotojas romanas vilcinskas komentuodamas si problem nenorjo sutikti su prielaidomis kad svorio kontrols mechanizmas neveikia ar yra neefektyvus o transporto srautas klaipdos prieigose esanciuose miesteliuose isaugo dl naujojo stacionaraus svorio kontrols posto lyginat si met geguzs ir rugpjcio mnesi duomenis galima teigti kad pazeidim skaicius mazja be speciali leidim vaziuojanci transporto priemoni kuri bendroji mas virsija 40 t sumazjo iki trij kart o apskritai nustatom pazeidim skaicius sumazjo beveik dvigubai manau kad si statistika parodo kad dalis transportinink is ties m kur kas atidziau sekti sunkvezimi svor ­ tikino r vilcinskas pasnekovas pritemptais bei is konteksto istrauktais pavadino ir raginancij didinti maksimali leistin krovinini masin bendrj mas argumentus es bendrai naudojamais keliais vokietijoje gali vaziuoti 60 t skandinavijoje ­ 60­70 t latvijoje ­ 52 t sveriantys automobiliai kontrol nebaisi vienintelis bdas apsaugoti kelius ­ priversti vezjus paisyti maksimalaus leistinos automobili svorio rezimo t y sukurti sunkvezimi svorio kontrols mechanizm ieskoti bd siai problemai sprsti susisiekimo ministerijos strategai pradjo dar 2004-aisiais pirmasis filtras sumontuotas ir pradtas bandyti met pradzioje klaipdos prieigose uz daugiau nei 9 mln lit netoli jak ziedo isdygo transporto kontrols punktas ­ speciali aikstel kuri nukreipiami absoliuciai visi sunkvezimiai papildomoje eismo juostoje sunkiasvors masinos uzvaziuoja ant greito svrimo svarstykli jei j svoris atitinka leistin norm 40 ton vilkikai gali traukti savo keliais nesustodami jei bendra krovinio mas mint rib virsija ­ reversiniai sviesoforai nukreipia masin papildomos kontrols punkt kuriame rengtos tikslesns svarstykls kai sis sunkvezimi filtras pradjo veikti pagal projekte numatyt algoritm isryskjo tikrieji problemos masteliai valstybins keli transporto inspekcijos vkti duomenimis vien tik a1 kelyje vilnius ­ kaunas ­ klaipda pazeisdami reikalavimus krovinius veza mazdaug 30 proc sunkvezimi statistika liudija kad svarbiausia salies magistrale vidutiniskai per par pralekia apie 1800 sunkvezimi kuri bendroji mas virsija 3,5 tonos domu kad itin aktyviai padidinti maksimal leistin transporto priemoni svor iki 48 ton susisiekimo ministerij spaudziantys medienos pramons sektoriaus lobistai spaudoje patys atskleid kaip smarkiai pazeidinjami siuo metu galiojantys teiss aktai viename dienrastyje viesai prisistatyti nenorjs transporto bendrovs prekybos direktorius atviravo es laikantis dabartini 40 ton apribojim verslas bankrutuot dauguma siuolaikini medvezi salies keliais rieda turdamos 50 60 o kartais ir 70 t bendrojo svorio pagauti jie moka baudas taciau ir toliau virsija leidziamj svor diskusijos dl si dalyk tsiasi jau kelerius metus o toje srityje dirbantiems reikia gyventi kasdien ir siaip dl nevisiskai pakraut miskavezi misk savininkai per metus praranda apie 40 mln lit mat norint isvezti t pat kiek medienos reikia daugiau reis ­ sak verslininkas taskai nesudlioti sprendziant is paskutinij susisiekimo ministro eligijaus masiulio vies pasisakym lietuvoje greiciausiai bus palaimintas bendrojo sunkvezimi svorio didinimas politikas vylsi kad tai neturs didels takos keli bklei nes tokioms masinoms bus leidziama vazinti nustatytais konkreciais marsrutais aplenkiant kai kuriuos tiltus bei viadukus kol kas neapsisprsta ar bus leista vazinti automagistralmis ministras taip pat akcentavo kad perzirjus svorio klausim padidt ne tik lietuvos pervezim konkurencingumas bet ir plaukos biudzet uz galimyb vezti sunkesnius nei 40 t krovinius vezjai turs susimokti vienkartin metin mokest kuris galt siekti nuo 750 lit iki 1 300 lit kainiai dar bt tikslinami uzdaroji akcin bendrov linavos servisas dirbame jums vilnius jankiski g 41 v bielskio g 30a siauliai kaunas taikos pr 135d palangos pl 6 klaipda panevzys berz g 5 naujoji g 140 alytus marijampol sporto g 9k el p linavos_servisas@linava.lt tel 8 5 274 00 84 tel 8 41 50 27 40 tel 8 37 37 31 87 tel 8 46 39 73 43 tel 8 45 58 23 87 tel 8 315 77 144 tel 8 343 77 357

[close]

p. 11

11 kelias turi gimti laiku si atrodyt visiems suprantama tiesa kaip niekad aktuali dabar kai stokojant investicij keli infrastruktrai prioritetai turt bti teikiami tik kruopsciai pasvertiems ir optimaliai savo paskirt atitiksiantiems projektams asociacijos lietuvos keliai vykdomasis direktorius rimvydas gradauskas nutiestas naujas kelias pateisina investicijas tik tuomet kai jo atsiradimas optimaliai tenkina juo besinaudojancij poreikius p asak asociacijos lietuvos keliai vykdomojo direktoriaus rimvydo gradausko sias aktualijas nepaprastai tiksliai atitinka svedijos keli administracijos taikoma praktika nutiestas naujas kelias pateisina investicijas tik tuomet kai jo atsiradimas optimaliai tenkina juo besinaudojancij poreikius btent to neatlieka per anksti nutiestas kelias kol jis sulaukia savo valandos t y projektiniuose pajgumuose numatyto transporto srauto inzinerinis renginys gerokai pasensta ir susidvi netrksta pavyzdzi tokiu per anksti atsiradusio kelio pavyzdziu r gradauskas laikyt magistrals atkarp ukmerg ­ panevzys juo iki siol rieda gerokai maziau transporto negu tiktasi projektuojant todl galima teigti kad kelias neatsiperka o stai pavluotai nutiestu r gradauskas vadina keli kaunas ­ marijampol tiksliau jo dal prasidedanci uz mauruci marijampols link zvelgiant juo vaziuojant transporto sraut persasi mintis kad sio projekto sprendimai vertinant kelio naudotoj poreikius siandien turt atrodyti kitaip kelio naudingumas valstybs mastu gali bti grindziamas sumazjusiu avaringumu ir issaugotomis zmoni gyvybmis maziau kenksmingu poveikiu aplinkai primus sprendim tiesti nauj keli iskyla dilema ­ koks jis siauresnis ar platesnis turt bti kelio matmenys ­ vienas is veiksni lemianci jo kain pasirinkus pigesn siauresnio kelio variant kyla grsm kad jis gali neatitikti tranzito poreiki susikaupusi uz ir pries visuma gali grzinti priimam sprendim pradin svarstym stadij ­ kas parankiau rekonstruoti sen keli ar statyti nauj o gal praplsti automagistrals juostas ­ sako a rutka anot jo kelias be skiriamosios juostos pigesnis taciau jis bus avaringas skiriamoji juosta keliui garantuos didesn saugum bet tuomet jo kaina taps gerokai aukstesn svarstant sias ir kitas su naujo kelio atsiradimu susijusias dilemas negalima pamirsti finansavimo o be ls klausimo dar iskyla zems nuosavybs problema ­ pastebi a rutka teigdamas kad lietuvos keli tinklas palyginti su kitomis salimis gantinai isvystytas bet jo kokybiniai parametrai kaip antai dangos inzineriniai eismo saugumo renginiai kai kuriais atvejais dar nepakankamai geri salies vairuotojams ­ aukso amzius nors ir vadovaudamiesi es bendrijai priimtomis nuostatomis salies vairuotojai saugaus eismo specialist teigimu isgyvena aukso amzi nes j kol kas dar nevarzo vakarieciams jau prasti gerokai grieztesni apribojimai tautieciai gali vaziuoti tokiu greiciu koks jiems atrodo tinkamas sustoti kur sugalvoj stovti kiek tik nori tai galima pavadinti tikru ms vairuotoj aukso amziumi ­ teigia transporto ir keli tyrimo instituto saugaus eismo skyriaus vadovas nemunas abukauskas anot jo vakarieciai jau prato bti tiesiog sprausti eismo valdymo sistem tad kitaip nei lietuvaiciai jie ne visur ir ne visada gali disponuoti tokiais vairuotojo norais kaip paciam pasirinkti greit manevro trajektorij sustojimo viet ar vaziavim keli keliai tiesiami vaziuojancij poreikiams taciau tai nereiskia jog jie privalo beslygiskai tenkinti vairuotoj norus kad tai ne tusti zodziai atspindi ir lentelje sugretintos lietuvos bei vakar europos sali vairuotoj galimybs jas nulemia ne tik tokie veiksniai kaip policija bet ir eismo saugumui skirtos inzinerins greicio mazinimo priemons ziedins sankryzos kalneliai trajektorij iskreivinancios salels susiaurinimai greicio kameros atsizvelgiant poreiki visum lietuvos automobili keli direkcijos perspektyvinio planavimo skyriaus vedjo pavaduotojo arno rutkos teigimu kelias neatsiranda atsitiktinai jo viet po saule nulemia poreikis kuris gali bti nustatomas vairiais aspektais pirmiausia atsizvelgiama susisiekimo poreik antra jeigu esamas kelias tarkim einantis per miest pradeda kelti vairi problem tai gali bti nuolatins spstys grsm kultros paveldui ar gyvnams ekologijai toks neigiamas poveikis panaikinamas nutiesiant nauj kelio ruoz poreikis keliui gali bti inspiruotas ir vairi institucij pavyzdziui es siekiant uztikrinti tarptautin susisiekim ir krovini tranzitin gabenim vertint poreiki niuansai lemia problemos sprendimo bdus vienas is j ­ jau esamo kelio tobulinimas pradedant danga ir baigiant kitais inzineriniais renginiais kaip antai j atribojant nuo ankstesns aplinkos kartu sudarant slygas tuo keliu vaziuoti didesniais greiciais nesant galimybms tobulinti esam tiesiamas naujas kelias einantis greta senojo arba aplinkkelis garantuojant optimalias kelio ypatybes mazinama jo sveika su aplinka gelezinkelyje bet kur neprieisi ir nelipsi traukin taip ir magistral bet kur sugalvojs nevaziuosi ­ sako a rutka vairuotojo pasirinkimo manevro laisv lietuva tranzitiniai keliai automagistrals greitkeliai praktiskai galima laisvai sustoti automagistrals arba greitkelio sustojimo juostoje skirstomieji keliai senesnij keli placiuose zvyruotuose kelkrasciuose galima bet kur sustoti ltaeigis transportas gali vaziuoti kelkrasciu juo manoma atlikti ir lenkimo manevr savavaliskas lenkimas sankryz zonose per zenklintas saleles keliai kerta miestelius daugelyje viet palikta galimyb nemazinti greicio iki 50km/h jeigu nra policijos gatvs kur leistinas greitis daugiau kaip 50 km/h nedraudziamas sustojimas ir parkavimas neribojamas vaziavimas kiemus nra priemoni apribojanci transporto greit iki leistinos daugiau kaip 50km/h ribos poskis kair ir apsisukimas manomas bet kurioje vietoje gatvs kur leistinas greitis 50 km/val inzinerini greicio mazinimo priemoni labai mazai dalis j yra netinkamos panaudotos neteisingai sustoti galima visur kur nedraudzia kelio zenklai ir dangos zenklinimas gatvs kur leistinas greitis 30 km/val dar labai retas reiskinys lietuvoje vakar europa sustojusiojo automobilis nutempiamas arba policija baudzia uz savavalisk sustojim kelkrasciai siauri arba labai siauri apzeldinti zole sustoti galima avarinio sustojimo aikstelse periodiskai rengtose arba nuovazose visi vaziuoja eismo juostomis nes kitur judti nra slyg sankryz salels su bortais su rengtais kelio zenklais arba ziedins sankryzos inzinerins greicio mazinimo priemons ziedins sankryzos kalneliai trajektorij iskreivinancios salels susiaurinimai greicio kameros nra parkavimo viet eismo juostoje arba salia eismo juostos nra arba yra labai mazai nuovaz salia kelio esancias teritorijas sankryzos kuri skaicius ribotas skirting lygi ­ sviesoforins arba ziedins poskis kair ir apsisukimas galimas tik sankryzoje siam greiciui palaikyti taikomos inzinerins greicio mazinimo priemons ziedins sankryzos kalneliai susiaurinimai iskreivinimai ir pan sustoti galima tik tose vietose kur rengtos ir pazymtos sustojimo vietos senamiesci gatvs gyvenamosios gatvs gatvs kur daug pscij ir dviratinink gatvs kur problem kelia automobili triuksmas vibracijos avaringumas daugyb inzinerini greicio mazinimo priemoni skirt uzkirsti keli sio greicio virsijimui toki gatvi tinklas nuolatos pleciamas dilem nasta anot jo kartu su naujo kelio poreikio pagrstumu vertinama ir tai koki tak jis turs aplinkiniams gyventojams ir gamtai be to atsizvelgiama projekto kain ir ekonomin vertinim ar be sutaupyto laiko eksploatuojant nauj keli gysime ir kit pranasum bei tursime naudos?

[close]

p. 12

12 skol ekvilibristika 2010-j m lietuvos biudzeto projekte numatoma kad program plauks 1016 mln lit didzioji dalis ­ 896 mln lit akcizo pajam uz realizuot benzin dyzelinius degalus bei energetinius produktus kurie pagaminti is biologins kilms medziag ar su j priedais ir skirti naudoti kaip varikli degalai program pervedama 55 proc gaut akcizo pajam bei 120 mln lit transporto priemoni mokesci is sios sumos 135 mln lit bus paimti bendroms valstybs reikmms o 881,749 mln lit liks programoje si met smata lyginant su 2009j m pradzioje patvirtinta smata bus mazesn 24 proc donatas dudonis lietuvos automobili keli direkcijos generalinio direktoriaus pavaduotojas pinig dalybos vertinus preliminari 2010 m programos smat 881,749 mln lit ir 2010­01­01 d faktin skol rangovams bei savivaldybms 181 mln lit reali 2010 m smata yra tik 700 mln lit grzinus 2009 m skol rangovams 2010 m programos smatoje likusios lsos pasiskirst taip · 20 proc arba mazdaug 176 mln lit susijusi su programos finansavimo statymu skirta vietins reiksms keliams ir miest gatvms · 5 proc smatos ls apie 44 mln lit skirta kitoms susijusioms su keliais valstybs reikmms finansuoti · 128 mln lit skirta vykdyti keli direkcijos 2009 m sipareigojimus rangovams pagal prajusiais metais pasirasytas dvimetes sutartis · 215 mln lit skirta valstybins reiksms keliams prizirti · 23,5 mln lit skirta saug eism gerinancioms inzinerinms priemonms diegti ir svietjiskai veiklai vykdyti · dar 114 mln lit kitoms reikmms finansuoti techniniams projektams rengti ir gyvendinam projekt techninei projekt priezirai vykdyti taip pat ir projektams kurie yra finansuojami es paramos lsomis vinjeci gamybai bei platinimui ab smiltyns perkla patirtoms snaudoms kompensuoti kelius inventorizuoti ir kt uzprogramuotos problemos vertinus planuojamas 2010-j programos plaukas ir neisvengiamas islaidas akivaizdu kad visiskai nelieka ls keli tilt viaduk remontams ir rekonstrukcijoms is si met programos ls dl j stygiaus bus nemanoma visiskai uztikrinti nustatyt keli prieziros lygi gyvendinti suplanuot investicini projekt vykdyti saug eism skatinanci svietjisk akcij 2009 m keli infrastruktrai asignavimai buvo sumazinti labiausiai net 43 proc siemet keli infrastruktrai finansavimas is esms nepadidjo ­ patvirtinta 2010 met keli prieziros ir pltros programos finansavimo smata sudar 881,7 mln lit 2009­2010 m ls sumazjim pajuto visos kelius prizirincios ir j pltr atliekancios keli ir tilt priezir bei tiesim vykdancios mons dl sumazjusio finansavimo dal siose monse dirbanci zmoni teko atleisti o likusieji darbuotojai kvalifikuoti specialistai dirba sutrumpin savo darbo laik tikdamiesi islikti ekonominio sunkmecio metu is programos skiriam ls finansavim gauna daugiau kaip 1000 moni staig kit organizacij kio subjekto grupi ar fizini asmen daugeliui si moni islikimas rinkoje o tuo pat ir darbuotoj darbo viet issaugojimas priklauso nuo to kaip ilgai uzsits ekonominis sunkmetis ir koks ateityje 2011 ir vlesniais m bus keli sektoriaus finansavimas europos uodegoj nuo tolimesnio keli sektoriaus finansavimo priklausys ne tik kvalifikuot keli prieziros ir tiesimo specialist islikimas darbo rinkoje j seim materialinis aprpinimas bet ir vis ms keli naudotoj patiriamos islaidos daugelyje uzsienio sali ekonominio sunkmecio metu didinamas finansavimas transporto infrastruktros pltrai pvz lenkijoje finansavimas keli priezirai ir pltrai 2009 m padidintas 30 proc palyginti su 2008 m kas leidzia sumazinti nedarbo augim isvengti kit neigiam tendencij lietuva net ir esant pakankamai dideliam finansavimui 2008 m skyr zymiai maziau ls tenkanci 1 km valstybins reiksms keli nei dauguma europos valstybi 2009 m atsizvelgus ekonomikos nuosmuk besikeiciancias statybos rekonstrukcijos remonto keli tiesimo kain pokycius buvo tikslinama 2002­2015 m lietuvos respublikos valstybins reiksms keli prieziros ir pltros programa 2010­2015 m joje buvo analizuoti du finansavimo poreikio variantai pagal pirmj sce keli finansavimo bado iskankinti kelininkai stokos pinig tilt priezirai o tai viena jautriausi keli sistemos dali.

[close]

p. 13

13 narij reikalingas finansavimas siekiant gerinti keli tinklo bkl ir artinti j iki europietisk standart atsizvelgiant augancius keli naudotoj poreikius antrajame kalbama apie btin minimal finansavim siekiant kad keli tinklo bkl 2015 m atitikt 2008 m lyg siuo atveju reikalingas finansavimas apskaiciuotas pagal 2005­2008 metais vyravusias nuostatas kurios turt bti tsiamos jeigu salies nebt istiks sunkmetis taciau faktinis ir planuojamas valstybins reiksms finansavimas zymiai skiriasi net nuo minimalaus btino finansavimo zirti zemiau esant pav faktinis ir prognozuojamas keli sektoriaus finansavimas 1800 1600 1400 1200 1000 800 600 400 200 0 2007 2008 2009 2010 2011 kppp lsos es fond parama keli sektoriaus finansavimas is viso 2012 2013 kelias ­ statinys reikalaujantis nuolatins prieziros todl sumazinus asignavimus vienai daliai nuo sio proceso neisvengiamai kents visa infrastruktra mln lt optimalumo paieskos ekonomikos vystymasis yra glaudziai susijs su keli infrastruktra tik esant ispltotai keli infrastruktrai savalaikei j priezirai salis gali pretenduoti tranzitins valstybs status patraukli investicin aplink tiek vietiniams tiek uzsienio investuotojams todl norint islaikyti darbuotojus keli monse ir prizirti kelius kad visuomens islaidos bt kuo mazesns svarbu uztikrinti stabil finansavim keli naudotoj islaid priklausomyb nuo kelinink islaid nra tiesin kuo daugiau ls skiriama keliams tuo lciau mazja kelio naudotoj islaidos todl egzistuoja optimalus keli biudzetas kai visuomens islaidos yra maziausios deja valstybins reiksms keli priezirai ir pltrai 2010 m skiriamas finansavimas sudaro tik 32 proc nuo optimalaus finansavimo norint kad keli dangos bt laiku atkuriamos reikia kasmet rekonstruoti ar sutaisyti apie 8,2 proc dang 1750 km 2008 m keli sektoriaus finansavimo poziriu buvo patys skmingiausi taciau net ir tada ekonomin nauda valstybiniams keliams isleidziam ls naud galima suskirstyti materiali ir nemateriali materiali nauda gali bti tiesiogin ir netiesiogin tiesiogin materiali nauda pasitaiko reciau nei netiesiogin vienas is tiesiogins materialios naudos saltini ­ is keli naudotoj surenkami keli mokesciai netiesiogin materiali nauda paplitusi dazniau svarbiausi netiesiogins materialios naudos saltiniai yra sie · islaid dl nukentjusij eismo nelaimse sumazjimas nes diegus eismo saugum gerinancias priemones sumazja nukentjusij eismo vykiuose · nutiesus nauj keli sutrumpinus tras sutrumpja kelions laikas kuris gali bti isreiskiamas pinigais · nutiesus nauj keli ar sutrumpinus tras sumazja kelions islaidos · suremontavus keli sumazja islaidos transporto priemoni priezirai ir remontui · isvystyta keli infrastruktra pritraukia daugiau tranzitinio eismo dalyvi is kuri gali bti gaunamos pajamos · isvystyta keli infrastruktra pritraukia daugiau turist kurie atnesa pajam salies turizmo pramog paslaug sferoms sudaromos geresns slygos verslo pltrai · pagrindiniai nematerialios naudos saltiniai · didesnis saugumo jausmas kuris atsiranda rengus saugius kelius salyje · didesnis estetinis pasitenkinimas kylantis dl tvarking ir grazi keli · salies vaizdzio gerjimas · geri keliai leidzia teikti kokybiskesnes paslaugas salies gyventojams greiciau atvyksta medicinin pagalba specialiosios tarnybos geriau teikiamos kitos paslaugos kurioms reikalingas transportavimas · sukuriamos darbo vietos keli infrastruktroje vykdant keli priezir ir rekonstrukcij · sumazja kamsciai keliuose dl ko gyventojai tampa labiau patenkinti transporto sistema · pagerja ekologin situacija keli sektoriaus finansavimas keli prieziros ir pltros finansavimo programa es paramos lsos is viso 2010 m biudzete suma paimta benplanuojamos plau droms valstybs reikos mln lt kmms mln lt 1 1016,749 661,747 1678,496 2 135,000 135,000 nors 2011-j specialiosios keli prieziros ir pltros programos asignavimai biudzeto projekte keli infrastruktrai finansuoti padidja 105 mln lit taciau net 246,6 mln lit mazja es paramos lsos keli infrastruktrai buvo rekonstruota ir sutvarkyta tik 6,5 proc 1391 km o 2009 m buvo suremontuota tik 1,60 proc 2010 m ­ planuojama suremontuoti 1,79 proc 381 km 2011 m ­ 1,35 proc 288 km 2012 m ­ 1,39 proc 295 km 2013 m ­ 1,50 proc 320 km 2008 m buvo rekonstruota ir sutaisyta 1391 km keli is j isasfaltuota zvyrkeli ­ 446 km asfaltbetonio dangos atnaujinimas ­ 567 km dangos remontas ar rekonstravimas­ 378 km 2009 m buvo isasfaltuota tik 40 km zvyrkeli o 2010 m planuojama isasfaltuoti 165 km taupus moka du kartus uzdelstas ar atidtas kelio dangos remontas ateityje pareikalauja sudtingesnio remonto tipo ir didesni investicij 2007 m dangos atnaujinimo buvo atlikta 378 km 2008 m ­ 567 km o 2009­2010 m dl sumazjusio finansavimo sie darbai nebuvo atliekami jei 2011 ir vlesniais metais keli sektoriui skiriamas finansavimas isliks 2009­2010 m lygio tai kiekvienais metais keli naudotoj eksploatacins islaidos dl kelio dangos nelygum pablogjimo jau pirmaisiais metais padidt 55 mln lit o per penkerius metus jos padidt iki 810 mln lit reikalingas finansavimas ir minimalus btinas finansavimas valstybins reiksms keliams 2500 2000 1500 1000 500 0 akcizo plaukos uz realizuotus degalus mln lt lr biudzet paimta bendroms valstybs reikmms 2010 2011 2012 2013 reikalingas finansavimas minimalus btinas finansavimas 2014 2015 metai 2008 2009 2010 kppp realios kppp plaukos uz akcizus 1355,6 387,5 754,8 896,6 978,0 1059,6 1141,1 1222,6 pervedamas proc kppp teorinis faktinis 80 proc 55 proc 55 proc 55 proc 60 proc 65 proc 70 proc 75 proc 80 proc 39 proc 46 proc 55 proc 60 proc 65 proc 70 proc 75 proc biudzete planuojamos lsos mln lt 3 1-2 881,749 661,747 1543,496 siskolinimai ran realus 2010 m keli govams uz 2009 m atliktus darbus sektoriaus finansavimas mln lt mln lt 4 5 3-4 181,105 181,105 700,644 661,747 1 362,391 1694,6 1355,6 1190,5 952,4 1617,8 889,8 896,6 978,0 2011 1630,1 1059,6 1141,1 1222,6 0 564,9 135 0 0 0 0 0 ­ pateiktos prognozuojamos plaukos uz realizuotus degalus kppp esant skirtingai pervedamo akcizo daliai.

[close]

p. 14

14 tinkamai rengtos bei prizirimos gatvs ir keliai ­ ne svajon o btinyb kuri kyla kasdien vaziuojant darb ar namus faktins prognozuojamos ir reikalingos darb apimtys valstybins reiksms keliuose 2000 1800 1600 1400 1200 1000 suremontuota dang km 800 600 400 200 0 2008 2009 2010 2011 2012 reikalinga mln lt 9 8 7 6 5 suremontuota dang proc 4 3 2 1 0 sutaisyt rekonstruot dang santykis procentais nuo bendro keli ilgio kiekvienais metais reikt taisyti remontuoti rekonstruoti 1750 km 8,2 proc nuo viso keli ilgio valstybins reiksms keli keli dang tarpremontiniai periodai priklausomai nuo eismo intensyvumo kelio kategorijos ir kit kelio technini parametr paprastai sudaro 12­18 m esant dabartiniam finansavimui keli dang tarpremontiniai periodai bt kas 60­70 m m keliuose zuvo 773 2006 m ­760 2007 m ­ 740 2008 m ­ 498 2009 m ­ 370 zmons nors palyginti su kitomis europos sjungos salimis islieka gana didelis pagrindins priemons saugiam eismui uztikrinti ­ juodj dmi ir avaring ruoz salinimas keliuose pscij ir dviraci tak tiesimas ir rekonstrukcija apsaugini atitvar rengimas sankryz rekonstrukcija ziedines su iskiliomis salelmis avaring keli ruoz apsvietimas medzi auganci arti keli vaziuojamosios dalies krasto pasalinimas kelio zenkl svies atspindinci lanksci stulpeli sankryzose ir kit moderni eismo saug gerinanci priemoni rengimas visuomens svietimas saugaus eismo klausimais ir kt planuojama kad saugaus eismo priemoni diegimas kaip viena is pagrindini nacionalins saugaus eismo programos sudedamj dali toliau pads mazinti avaringum lietuvos keliuose taciau eismo saugumo srityje reikia nuolat ir sistemingai kovoti su skaudziais eismo vykiais t liudija ir 2009­2010 m pradzioje vyk skaudziausi lietuvos eismo vykiai todl sioje srityje reikia sistemingai kryptingai ir nepertraukiamai dirbti rekonstruoti avaringas sankryzas tiesti pscij ir dviraci takus vykdyti svietjisk veikl plsti greicio matuokli tinkl sioms priemonms gyvendinti reikalingas stabilus sistemingas finansavimas artimiausi ateities planai norint islaikyti net ir zymiai sumazint 2009 m keli sektoriaus finansavimo lyg btina didinti pervedamo akcizo uz realizuotus degalus dalies procent keli prieziros ir pltros program iki 2009­01­01 jis sudar 80 proc jei 2011 m islikt siuo metu galiojanti 55 proc pervedam keli prieziros ir pltros program akcizo dalis tai keli sektoriui skiriamas finansavimas ir toliau mazt nors 2011-j specialiosios keli prieziros ir pltros programos asignavimai 2011 m biudzeto projekte keli infrastruktrai finansuoti ir didja iki 986,7 mln lit t y padidja 105 mln lit net 246,6 mln lit mazja es paramos lsos keli infrastruktrai nuo 661,747 mln lit 2010 m iki 415,144 mln lit 2011 m o 2012 m es paramos ls keli infrastruktrai beveik nelieka 2011­2012 m nedidinant akciz dalies uz realizuotus degalus ar neskiriant papildom ls is lietuvai skirtos es fond paramos 2007­2013 m finansavimo periodo nebus manoma gyvendinti objekt numatyt patikslintoje 2002­2015 m programoje nes keli infrastruktros finansavimas sparciai mazs dl pasibaigusi es paramos ls lietuvos keli prieziros ir pltros programos finansavimo statymo 5 straipsnio pakeitimo statymo projektas dl silymo perveda mo akcizo uz realizuotus degalus dal didinti nuo 2011­01­01 iki 65 proc nuo 2012­01­01 iki 75 proc buvo apsvarstytas vyriausybje seimo biudzeto ir finans komitetas svarstant s klausim 5 straipsnio pakeitimo statymo projekt sil traukti ir kartu nagrinti lietuvos 2011 m valstybs ir savivaldybi biudzet finansini rodikli statymo projekt jei sis statymo pakeitimo projektas bt patvirtintas tokiu atveju keli prieziros ir pltros programos plaukos padidt 2011 m ­ 300 mln lit 2012 m ­ 468 mln lit 1 proc akcizo uz realizuotus degalus sudaro ~15 mln lit o valstybins reiksms keli tinklo bkl 2015 m pasiekt 2008 m lyg apibendrinant reikia priminti kad 2011 m planuojama panaudoti apie 415,1 mln lit es struktrins paramos ls bei siems projektams bendrai finansuoti ­ 90,5 mln lit kppp ls be to po dvej met pertraukos 2011 m planuojama tsti asfaltbetonio dangos atnaujinimo darbus 550­580 km is biudzeto ls isasfaltuoti 61,5 km zvyrkeli 2011 m taip pat didja finansavimas is biudzeto saugaus eismo inzinerinms ir svietjiskoms priemonms gyvendinti pagal parengt 2011­2015 met saugaus eismo programos projekt planuojama kad visas via baltica ruozas ir kelio vilnius ­ kaunas ­ klaipda ruozo atkarpa vilnius ­ sitknai ziemos metu bus prizirimi i prieziros lygiu bus atliekamas keli sankasos vandens nuleidimo sistem atnaujinimas taka avaringumui vertinus dabartin padt keliuose zuvusij ir suzeist zmoni skaici saugaus eismo uztikrinimas islieka svarbiausiu prioritetu pastaraisiais metais zuvusij eismo vykiuose skaicius palaipsniui mazja 2005 per pastaruosius 4 metus zuvusij skaicius valstybins reiksms keliuose sumazjo 53 proc 600 500 400 300 200 100 0 2005 2006 2007 2008 2009 vertinus planuojamas 2010-j programos plaukas ir neisvengiamas islaidas akivaizdu kad visiskai nelieka ls keli tilt viaduk remontams ir rekonstrukcijoms.

[close]

p. 15

15 1001-j kart apie pinigus keliams finans ministerijos prizm sunkmeciu finansavimas keli statybai ir priezirai buvo sumazintas daugiau nei dvigubai kelinink gildija isgyveno tik todl kad buvo padidinta es fond parama taciau 2011 ir 2012 m didzioji jos dalis jau bus panaudota todl keli infrastruktr bus galima vystyti tik tiek kiek ls pavyks sukaupti kpp ssn kada kas ir kaip bus daroma atsak finans ministerijos specialistai kaip js manymu bus sudtinga surinkti lsas keli sektoriui 2011­2013 m iki naujo es finansinio laikotarpio pradzios kokios alternatyvos svarstomos ar ketinama perzirti degal akcizo dalijimo principus kada kelininkai gali tiktis buvusij 80 proc sunkmeciu valstybei vienu metu teko ir mazinti islaidas ir skatinti ekonomik dl sumazjusi pajam buvo mazinamos islaidos is nacionalini ls o ekonomika didzija dalimi skatinama europos sjungos lsomis valstyb sudar slygas sisavinti jas sparciau ir paprasciau pavyzdziui keli infrastruktrai finansuoti kasmet buvo skiriama vis daugiau europos sjungos ls 2007 m ­ 302 mln lit 2008 m ­ 145 mln lit 2009 m ­ 617,9 mln lit 2010 m skirta 661,7 mln lit savo ruoztu 2010 m ir is valstybs biudzeto keli prieziros ir pltros programai skirta apie 100 mln lit daugiau nei prajusiais metais 2009-aisiais is valstybs biudzeto skirta 775,7 mln lit 2010 m ­ 881,7 mln lit lig siol kelininkai itin skmingai sisavino es fond lsas ar realu kad jiems bus leista panaudoti kit sektori tarkim aplinkosaugos pinigus kada ir kokiomis aplinkybmis tokie sprendimai galt bti priimti pabrztina kad ne visi transporto sektoriui numatyti 5,3 mlrd lit skiriami keli infrastruktrai sios lsos taip pat numatomos skirti ir gelezinkeliams vandens bei oro transporto infrastruktros modernizavimui o skirting transporto rsi infrastruktros projekt gyvendinimo sparta nevienoda todl pirmiausiai analizuojama kit transporto projekt paruosimo gyvendinimui pazanga skaitant ir savivaldybi projektus ir svarstomos vairios alternatyvos pvz ls perskirstymas transporto sektoriaus viduje tarp skirting transporto rsi infrastruktros numatyt priemoni dabartiniu metu kai daugiau nei 35 proc ls paciame transporto sektoriuje nra pradti naudoti svarstyti alternatyv dl ls perskirstymo is kit sektori nra racionalu europos sjungos struktrins paramos sisavinimas pagal 2007­ 2013 m veiksm programas ir atskirus sektorius yra stebimas nuolatos kiekvien ketvirt vyriausybei teikiamos ataskaitos apie vis sektori es struktrins paramos sisavinimo rodiklius jeigu tam tikr sektori priemons nepradedamos gyvendinti gyvendinamos pernelyg ltai arba tampa nebeaktualios vyriausybei teikiami pasilymai dl ls perskirstymo kitoms priemonms kurios turi didesn potencial panaudoti lsas jeigu lsos bt perskirstomos tik tarp skirting transporto sektoriaus priemoni tam uztekt vyriausybs sprendimo jeigu ateityje bt svarstoma platesn alternatyva ­ ls perskirstymas is kit kio sektori pvz aplinkosaugos turt bti inicijuotas veiksm program keitimas ir tam vis pirma turt pritarti europos komisija verslo praktikai skundziasi kad lietuvoje es fond ls skyrimo procedros sudtingesns nei to reikalauja patys es biurokratai ar tai tiesa es lsos skiriamos lietuvai yra bendro es biudzeto esame atskaitingi europos komisijai kuri yra pareigota uztikrinti tinkam si ls panaudojimo kontrol taigi viena vertus privaloma uztikrinti ir es finansinius interesus kontroliuojant kad lsos pasiekt tik keliamus reikalavimus atitinkancius projektus o projektai duot kuo didesn naud lietuvai kita vertus siekiama kad parama kuo greiciau ir paprasciau pasiekt projekt vykdytojus gyvendinant projektus reikia rengti dokumentacij atlikti kitus paruosiamuosius darbus siekiant paspartinti s proces ir kartu es ls sisavinim per 2009 m buvo zymiai supaprastintos es projekt administravimo ir finansavimo taisykls po pakeitim sutrumpjo paraisk ir mokjimo prasym vertinimo terminai projekt vykdytojams atsirado galimyb gauti avans projekto vykdymui ir kt atkreipiame dmes kad sios taisykls yra nuolat tobulinamos atsizvelgiant pasikeitimus es reglamentuose bei reaguojant naujus poreikius ir galimybes ms salies situacijoje siekiant sklandaus projekt gyvendinimo ir es ls sisavinimo 2009 m buvo pasirasyta sutartis su europos investicij banku dl 1,132 mlrd eur 3 mlrd 90 mln lit ilgalaiks paskolos sia sutartimi valstyb uzsitikrino lsas reikalingas lietuvai bendrai finansuoti projektus transporto energetikos aplinkosaugos inovacij ir kitose srityse sutartyje dl paskolos suteikimo taip pat yra numatyta galimyb pagal banko nustatytas slygas dal paskolos ls perskolinti pareiskjo/galutinio paramos gavjo indliui gyvendinant es struktrini fond finansuojamus projektus paskolos lsos gali bti perskolinamos savivaldybms valstybs ir savivaldybs monms akcinms ir uzdarosioms akcinms bendrovms kuri dal akcij valdo valstyb ar savivaldyb kiek yra sisavinta 2007­2013 m periodo es paramos ls kelininkams pasirasytos sutartys ismokta pinig kiek liko ismokti ir pan transporto infrastruktrai modernizuoti is 2007­2013 m europos sjungos struktrini fond skirta apie 5,3 mlrd lit siuo metu lietuvoje gyvendinami 139 transporto infrastruktros modernizavimo projektai bendra si projekt vert siekia daugiau kaip 3,3 mlrd lit is kuri beveik 2,7 mlrd sudaro es investicijos uz atliktus darbus projekt vykdytojams siuo metu jau yra ismokta beveik 2 mlrd lit is kuri daugiau kaip 1,4 mlrd sudaro europos sjungos lsos daugiausia investicij bus skirta salies keli sektoriui bus rekonstruojami transeuropins reiksms keliai renovuojamos ar naujai tiesiamos savivaldybi gatvs keliai tiltai asfaltuojami zvyrkeliai tiesiami aplinkkeliai vieni didziausi darb vykdomi magistralje vilnius ­ kaunas ­ klaipda cia tsiama estakados statyba jak sankryzoje klaipda jau iki si met pabaigos sankryzoje ketinama rengti keturi eismo juost estakad kaunas ­ klaipda ir klaipda ­ kaunas kryptimis tunelin viaduk su sviesoforais viduje nutiesti daugiau kaip 1 km naujo kelio rengti estakados apsvietim gyvendinamas projektas ir transeuropinio tinklo kelyje vilnius ­ panevzys ­ siauliai ­ palanga ruoze radviliskis ­ siauliai rekonstruoja jeigu ateityje bt svarstoma platesn alternatyva ­ ls perskirstymas is kit kio sektori pvz aplinkosaugos turt bti inicijuotas veiksm program keitimas ir tam vis pirma turt pritarti europos komisija ma kelio danga tiesiami jungiamieji keliai pscij ir dviraci takas pozemin pscij perja per siuos metus ketinama rekonstruoti jungci su tarptautiniais koridoriais ruozus ­ daugiau kaip 51 kilometro krasto keli pasinaudojus es lsomis bus gerinama danga krasto keliuose klaipda ­ triusiai ­ kretinga kretinga ­ raguviskiai ­ budriai slengai ­ baukstininkai es struktrini fond lsomis darbai finansuojami ir transeuropinio tinklo kelio kaunas ­ zarasai ­ daugpilis ruozuose per siuos bei kitus metus planuojama rekonstruoti nusidvjusi kelio kaunas ­ zapyskis ­ sakiai dang bei tilt per siesart iki si met pabaigos visoje lietuvoje bus isasfaltuota beveik 165 km zvyrkeli darbai vyksta siauli utenos panevzio apskrityse be to 2007­2013 m struktrini fond investicijos pasiekia kiekvien lietuvos savivaldyb siuo laikotarpiu salyje numatoma gyvendinti apie 180 savivaldos transporto projekt visoje lietuvoje kaip vertinate silymus keli sektoriuje dazniau taikyti viesosios ir privacios partnerysts ppp public private partnership model nuo si met sausio sigaliojo teiss aktai reikalingi investicij statyme nustatytai valdzios ir privataus subjekt partnerystei gyvendinti iki investicij statymo pakeitimo transporto srityje buvo galima taikyti kit viesojo ir privataus sektori partnerysts bd ­ koncesij siuo metu nustatytas teisinis reglamentavimas ir administracin sistema abiems valdzios ir privataus subjekt partnerysts bei koncesijos mintoms sutartins partnerysts rsims vyriausyb s m baland patvirtino ir ppp skatinimo 2010­2012 m program sios programos priemonmis numatyta skatinti partneryst sesiose kio srityse tarp kuri yra ir transporto sritis vykdant mint program lietuvoje buvo atrinkti 6 bandomieji ppp projektai kurie turt tapti sektinais pavyzdziais ir gera praktika ateiciai vienas is atrinkt projekt yra btent is transporto srities ­ tai palangos aplinkkelio tiesimo ir eksploatacins prieziros vykdymo projektas kur pareng automobili keli direkcija prie susisiekimo ministerijos.

[close]